Bankrotų šiemet daugės 25 proc., nors pernai sausį buvo prognozuojamas 2 proc. augimas.
JAV prognozuojama 39 proc. daugiau bankrotų, Europos didžiosioms šalims – nuo 11 proc. ik 33 proc.
Pasaulio prekybos apimtys mažės 4,3 proc.
Kyla naujų prekybos karų rizika, gali keistis pasaulinė tiekimo struktūra.
Dvigubas šokas
Pradžioje Covid-19 epidemija Kinijoje padarė neigiamą poveikį tik daliai gamintojų, tačiau dabar išgyvename visuotinę pandemiją, sukėlusią dvigubą šoką – tiek pasiūloje, tiek paklausoje. Tai padarė neigiamą įtaką daugeliui pramonės šakų visame pasaulyje.
Ekspertų vertinimu, dabartinė ekonominė situacija unikali tuo, kad nėra jokios naudos palyginti ją su anksčiau įvykusiomis krizėmis – nei su pasauline kreditų krize 2008–2009 m., nei su didžiąja depresija 1929 metais, kurias sukėlė finansiniai veiksniai.
Dabartinis ekonomikos šokas verčia galvoti ne apie tai, kurios šalys ir sektoriai patirs poveikį, o kuriems iš jų pavyks išvengti dabartinės situacijos padarinių.
Atsižvelgdama į tai, prekinio kredito draudimo ir rizikos valdymo bendrovė „Coface“ prognozuoja, kad po 2009 m. šiemet susidursime su pirmąja tokia pasaulio ekonomikos recesija, kai bendrasis smukimas sudarys 1,3 proc., palyginti su 2,5 proc. augimu 2019 metais.
Visuotinis ekonomikos sulėtėjimas
Šiemet „Coface“ prognozuoja recesiją 68 šalims, kai pernai tokia prognozė palietė tik 11 šalių.
Manoma, kad pasaulinė prekyba sumažės 4,3 proc., palyginti su 0,4 proc. kritimu 2019 metais. Bankrotų skaičius pasaulyje išaugs 25 proc., kai dar pernai sausį buvo prognozuojamas 2 proc. augimas.
Tai bus ir didžiausias nemokumo atvejų skaičiaus augimas nuo 2009-ųjų, – šiemet prognozuojama 25 proc. daugiau bankrotų.
Įmonių kredito rizika bus labai didelė net ir tuo „geriausiu atveju“, jei ekonominė veikla palaipsniui atgis šių metų trečiąjį ketvirtį ir neužklups epidemiologų pranašaujama antroji koronaviruso banga 2020 m. antrąjį pusmetį.
Šios aplinkybės gali sukelti bankrotų skaičiaus augimą – 39 proc. JAV ir 18 proc. pagrindinėse Vakarų Europos ekonomikose: Vokietijoje 11 proc., Prancūzijoje 15 proc., Jungtinėje Karalystėje 33 proc., Italijoje 18 proc., Ispanijoje 22 proc..
Dar žiauriau šokas gali smogti besivystančioms šalims. Nes joms ne tik sunkiau kovoti su pandemija, bet įtaką dar daro ir naftos kainos smukimas bei nutrukę kapitalo srautai, kurie nuo 2008 m. buvo išaugę keturiskart.
Prekyba traukiasi
Pasaulio prekybos apimtys mažės antri metai iš eilės. Ar keisis tarptautinės prekybos struktūra?
Prognozes dėl 4,3 proc. krisiančių pasaulio prekybos apimčių mažina tai, kad „Coface“ prognozavimo modelyje nebuvo atsižvelgta į daugybinius pranešimus apie sienų uždarymą.
Šis modelis remiasi naftos kainomis, laivybos sąnaudomis, gamybos įmonių pasitikėjimu JAV bei Korėjos eksportu kaip vienu iš vertinamųjų kintamųjų.
Ilguoju laikotarpiu Covid-19 krizė taip pat gali paveikti pasaulines vertės kūrimo grandines. Dabartinėmis aplinkybėmis labiausiai įmonių pažeidžiamumą veikia didžiulė priklausomybė nuo riboto tiekėjų skaičiaus keliose ar net vienoje šalyje. Todėl dabar prioritetu taps siekis padidinti tiekėjų skaičių, kad ateityje būtų galima tiksliau numatyti galimus tiekimo grandinės sutrikimus.
Yra išvengusiųjų sunkių pasekmių
Tiesioginio poveikio verslo įmonėms turėjo ryžtingos priemonės, kuriomis daugiau kaip 40 šalių vyriausybės pradėjo kovą su koronaviruso plitimu.
Šiose šalyse gyvena daugiau kaip pusė pasaulio populiacijos. Tačiau minėtos priemonės tiekimo grandines paveikė kitaip, nei per daugumą anksčiau įvykusių krizių.
Pradinis sukrėtimas įvyko ne dėl finansinių problemų, o dėl tikrųjų ekonominių priežasčių: žmonės negali atlikti įprasto darbo, o įmonės patiria tarpinių prekių tiekimo sutrikimų.
Situacija labiausiai paveikė turizmo, viešbučių, restoranų, laisvalaikio ir transporto sritis, specializuotos prekybos ir daugumą gamybos sektorių, išskyrus žemės ūkį ir maisto produktų pramonę. Mažiau veikiami yra kiti sektoriai – pavyzdžiui, telekomunikacijų, vandens tiekimo, sanitarinių priemonių bei paslaugų.
Šį pasiūlos sutrikimą lydi ne mažiau drastiškas pokytis paklausoje. Daugelis vartotojų atšaukia anksčiau pateiktus užsakymus arba atideda prekių ir paslaugų pirkimą geresniems laikams. Be to, namų ūkių pasitikėjimą dar labiau susilpnina valstybių taikomos priemonės.
Dėl dabartinio ekonomikos sukrėtimo labiausiai nukentės ilgalaikio vartojimo prekių paklausa – pavyzdžiui, transporto priemonėms. Iki nulio gali kristi poreikis tokioms prekėms, kaip tekstilė ir drabužiai, taip pat elektronika. Ir tik žemės ūkio ir maisto produktų, taip pat farmacijos prekių gamintojai išties pelnosi iš šios nepaprastosios situacijos.
Gali sukelti ir politinių pasekmių
Akivaizdžiausia pandemijos pasekme trumpuoju laikotarpiu tampa geopolitinė įtampa.
Negalima eliminuoti rizikos, kad gali kilti naujų protekcionistinių priemonių bangų, pirmiausia skirtų strateginio pobūdžio sritims, tokioms kaip sveikatos apsauga ir ekonomika, pavyzdžiui, apribojant žemės ūkio produktų arba gyvybiškai svarbių medicinos priemonių eksportą.
Taip pat tikėtini tolesni JAV ir Kinijos „prekybos karai“ strateginės reikšmės sektoriuose, pavyzdžiui, elektronikos prekių gamyboje.
Šiuos veiksmus gali sustiprinti prezidento rinkimų kampanija Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat augantys socialiniai protestai kurioje nors iš šių dviejų šalių.
