Įvardijo grėsmę, dėl kurios galime pritrūkti maisto produktų

2020 m. balandžio 7 d. 11:14
Eleonora Budzinauskienė, ELTA
Jeigu Lietuva pradės prekybos karus su Latvija, Estija ir Lenkija, tai gali atsisukti prieš mus pačius – galime pritrūkti kai kurių maisto produktų, įspėja rinkos ekspertai.
Daugiau nuotraukų (10)
Pieno gamintojų asociacijos iniciatyvą įšaldyti žaliavinio pieno kainas bei riboti jo importą Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė vertina kaip grėsmę atvirai šalies ekonomikai ir terpę susidaryti korupcijos apraiškoms.
„Europos Komisija akcentavo, kad karantino laikotarpiu ES privalo išsaugoti laisvą prekių judėjimą, taip išsaugant visos erdvės konkurencinį pranašumą. Jei mes pradėsime prekių karus su kaimyninėmis valstybėmis, tai bus labai neigiamas precedentas ir galime susilaukti atitinkamų pasekmių“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė I.Genytė-Pikčienė, komentuodama pieno gamintojų iniciatyvą apriboti žaliavinio pieno importą iš Lenkijos, Latvijos bei Estijos.
Pasak ekonomikos ekspertės, mūsų ekonomika yra labai atvira ir bet koks karas gali sukelti nepageidaujamą efektą – jei kariauti pradės visos šalys, gali nutikti taip, kad pas mus pradės trūkti kai kurių maisto produktų.
„Matau, kad norima išskirtinių sąlygų vienai konkrečiai veiklai, neatsižvelgiant į kitus sektorius. Esamomis aplinkybėmis, norint išlaikyti mūsų ekonomiką efektyvią, reikia ją išlaikyti atvirą ir neleisti susidariusiomis aplinkybėmis pasinaudoti interesų grupėmis. Jei valdžia pradės reguliuoti tam tikrus sektorius, bus galima kalbėti net apie korupciją, kai atstovaujama siauriems interesams“, – sako I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, Lietuvai riboti pieno žaliavos importą iš Latvijos bei Estijos būtų nenaudinga, nes mūsų šalis neužtikrina pakankamo pieno kiekio gamybos, dažnai iškildavo klausimas dėl mūsų pagaminamo pieno kokybės.
Praėjusią savaitę Lietuvos pieno gamintojų asociacija kreipėsi į valdžios institucijas, reikalaudama riboti žaliavinio pieno importą iš Latvijos ir Estijos bei lenkiškų pieno produktų įvežimą. Taip pat reikalaujama, nepaisant drastiško pieno ir jo produktų kainų kritimo visame pasaulyje, Lietuvoje užšaldyti žaliavinio pieno supirkimo kainą, kokia ji buvo kovo mėnesį.
Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba jau ėmėsi tikrinti išskirtinai iš Estijos bei Latvijos atsivežamo pieno kokybę. Šiuo metu pieno perdirbimo įmonės pačios atlieka kiekvienos pieno siuntos laboratorinius tyrimus.
Pieno perdirbėjai viešai pareiškė, kad tokie veiksmai gali visiškai sustabdyti aukštos kokybės žaliavinio pieno įvežimą iš Latvijos bei Estijos ir taip sužlugdyti visą Lietuvos pieno sektorių bei sukelti „pieno karą“ tarp Baltijos šalių.
Latvijos pienininkai sureagavo, o kooperatyvai jau kreipėsi į savo žemės ūkio ministrą, kad įsikištų ir sustabdytų Lietuvos žemdirbių spaudimą riboti laisvą prekybą tarp ES narių.
Latvijos pieno kooperatyvas „Piena Partneri SIA“ kreipėsi į savo šalies žemės ūkio ministrą dėl Lietuvos iniciatyvų stabdyti latviško pieno importą.
„Prašome padėti kuo anksčiau pašalinti visas kliūtis, trukdančias bendradarbiauti su Lietuvos pieno perdirbimo įmonėmis. Neigiamo Lietuvos vyriausybės sprendimo atveju vienas iš pagrindinių Latvijos žemės ūkio sektorių patirs didelių nuostolių, o daugelis žaliavinio pieno gamybos ūkių bus priversti nutraukti savo ekonominę veiklą“, – rašoma Latvijos kooperatyvo kreipimesi į ministrą.
Lietuvoje kasdien iš šalies ūkių superkama apie 4 tūkst. tonų pieno, dar per 1,5 tūkst. tonų – apie trečdalį – jo atsigabenama iš Latvijos bei Estijos. Lietuvos pienininkai įspėja, jeigu Lietuva uždarys importą – latviai ir estai neturės pajėgumų perdirbti tokio kiekio, tad gali imtis atsakomųjų veiksmų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.