Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, Lietuvai būtina ir toliau dėti pastangas didinant energijos vartojimo efektyvumo priemones ir taupyti energiją visose pagrindinėse ūkio srityse – pramonėje, transporte, žemės ūkyje, paslaugų sektoriuje, taip pat ir namų ūkiuose. Pasiekus 2030 m. energijos sutaupymo tikslus Lietuva pagal energijos suvartojimą vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti priartės prie ES vidurkio.
„Energijos vartojimo mažinimas yra vienas iš prioritetų ir visuose sektoriuose turime koncentruotis į tas priemones, kurie leidžia didinti energijos sutaupymus. Tai ir kovos su klimato kaita būdas, ir priemonė didinti mūsų pramonės konkurencingumą, mažinti visų vartotojų išlaidas už energiją“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Įstatymo projekte numatyta, kad diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones iki 2030 m. būtų sutaupyta 27 teravatvalandžių (TWh) galutinės energijos. Taip pat siūloma nustatyti atsakingas institucijas, kurios privalės užtikrinti, kad būtų sutaupyti nustatyti energijos kiekiai jų kuruojamuose sektoriuose.
Institucijos, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, pirmiausia jas turės įgyvendinti pažeidžiamuose namų ūkiuose bei socialiniuose būstuose. Energijos nepriteklių patiriantys vartotojai pirmumo teise galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis.
Taip pat projekte įteisintas energijos efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymas Lietuvoje. Tai reiškia, kad priimant sprendimus dėl energijos infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ar plėtros pirmenybė turi būti taikoma energijos efektyvumo didinimo priemonėms, mažinančioms energijos paklausą, jeigu jos yra ekonomiškai efektyvesnės.
Siekiant reglamentuoti naują elektros energijos paklausos valdymo priemonę – paklausos telkimo veiklą, įstatymo projekte apibrėžtos naujos sąvokos: vartotojo elektros energijos paklausos pokytis, elektros energijos paklausos telkimas, nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas, taip pat apibrėžtas nepriklausomas paklausos telkėjas kaip rinkos dalyvis, kuris vykdo leidimais reguliuojamą veiklą. Taip pat sudaromos prielaidos nustatyti nediskriminacines nepriklausomo paklausos telkėjo dalyvavimo elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose technines ir kitas sąlygas.
