Krematoriume Kėdainiuose – žmonių srautai: čia per karantiną tenka kitaip elgtis

Ritualines paslaugas teikiančioms įmonėms padaugėjo reikalavimų. Tenka atsisakyti ir paskutinio atsisveikinimo su velioniu prieš palaikus kremuojant.

Tiesa, kremavus mirusiojo palaikus, toliau skubėti nebūtina – galima palaukti karantino pabaigos ir, jeigu norima, surengti įprastas mirusiojo išlydėjimo apeigas.

Lietuviško kapitalo įmonių grupės „K2 LT“, valdančios „Lietuvos krematoriumą“ bei ritualinių laidojimo paslaugų teikėjos „Rekviem LT“, direktorius Bernardas Vilkelis kalbėjo, kad dėl karantino gedintieji į Kėdainiuose esantį krematoriumą nėra įleidžiami.

„Kėdainiuose esančiame Lietuvos krematoriume lankymas karantino metu nėra galimas. Šarvojimas pas mus nevyksta, rekomenduojama atsisveikinti su mirusiuoju prieš arba po kremacijos.

Jeigu šiuo karantino laikotarpiu nepavyksta surengti norimos visos ceremonijos, mes akcentuojame, kad tą daryti galima pasibaigus karantinui.

Kremavus kūną, urnos nebūtina iš karto laidoti. Ceremoniją galima suorganizuoti pasibaigus visiems apribojimams“, – komentavo B.Vilkelis.

Krematoriumo direktorius atkreipė dėmesį, kad karantino laikotarpiu darbuotojai kontaktą turi tik su laidojimo paslaugas teikiančių įmonių vairuotojais.

„Mes bendraujame tik su laidojimo įmonių vairuotojais. Jie atveža kūną, numatytu laiku arba iš karto kūnas būna kremuojamas, palaikai su urna vėl atiduodami įmonei.

Artimieji visame šiame procese nedalyvauja. Visu kitu metu artimieji priimami ir laukiami pas mus, tačiau dabar turime imtis apsaugos priemonių. 

Krematoriume žmonių srautai yra visai kitokie nei laidojimo įmonėse, juk pas mus vežami kūnai iš visos Lietuvos. Norime užtikrinti tiek gedinčiųjų, tiek savo darbuotojų saugumą, solidarizuojamės ir kol kas neįleidžiame pas save jokių žmonių“, – įspėjo B.Vilkelis.

Sveikatos apsaugos ministerija yra paruošusi gaires, kaip ritualinių paslaugų teikėjai turi apsisaugoti karantino laikotarpiu bei tokiu atveju, jeigu tektų pasirūpinti nuo koronaviruso mirusiu žmogaus kūnu.

Rekomendacijose nurodoma, kad darbuotojai turi naudoti visas reikalingas apsaugos priemones – medicinines kaukes, respiratorius, akinius, pirštines, neperšlampamą chalatą ar prijuostę.

Tačiau realybė, panašu, tokia, kaip ir visur – pagrindinių dezinfekcijos ir apsaugos priemonių kol kas dar turima, tačiau jų reikėtų daugiau.

„Renkame informaciją, koks yra laidojimo paslaugas teikiančių įmonių pasiruošimas. Savo darbuotojams esame suruošę visas reikalingas apsaugos priemones, tačiau žinome, kad visur trūksta, tarkime, respiratorių.

Manau, kad jei bus didesnis jų poreikis, mes galėsime kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu padėti. Juk mirus žmogui nuo koronaviruso, pirmas kontaktas yra medikai, antras – laidojimo įmonės ir viskas, toliau kitų kontaktų nėra.

Laidojimo įmonės tikrai turi prieiti prie reikalingų apsaugos priemonių, nes koronaviruso atveju, jų darbuotojai turėtų tiesioginį kontaktą.

Šiandien kiek kas išgali, tiek priemonių turi nupirkę, bet norėtųsi daugiau. Stebima rinka, laukiama, kol galima bus įsigyti daugiau priemonių. Vėlgi klausimas, kiek jų iš tiesų reikės, kiek ilgai truks visa ši situacija“, – svarstė pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad nepaisant dar griežtesnių dezinfekcijos ir darbuotojų apsaugos reikalavimų, kuriems įgyvendinti reikalingos papildomos priemonės, kremavimo paslaugų kaina nesikeis.

„Priemonių apsaugai, dezinfekcijai turime, naudojame dabar, žinoma, dar intensyviau, bet jos naudojamos buvo visada, ir tas dalykas tikrai neturės įtakos mūsų paslaugos kainai“, – patikino įmonės direktorius.

Karantino metu užsidarius valstybės sienoms, Kėdainių krematoriume padaugėjo kremavimų.

Tačiau B.Vilkelis viliasi, kad net jei nutiktų taip, kad Lietuva susidurtų su COVID-19 infekuotųjų mirties atvejais, srautus jiems pavyktų suvaldyti ir problemų nekiltų.

„Kol kas, kol sienos yra uždarytos, mes dirbame intensyviau. Mes turime laikymo patalpas, didelius šaldytuvus. Išaugus kremavimo poreikiui, vis tiek, tikiu, suvaldytume situaciją. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek ilgai truks tokia situacija.

Lietuvoje yra praktika antrą dieną po mirties kūną kremuoti. Užsienyje skubus kremavimas įvykdomas per savaitę. Jei susidariusi situacija užsitęs, tuomet gali kilti keblumų, bet tikėkimės, to nebus.

Mūsų pajėgumai siekia apie 10 000 kremavimų per metus, manau, kad turėtume susitvarkyti ir su padidėjusius srautu“, – viliasi krematoriumo direktorius B.Vilkelis.

Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino rekomendacijas, kaip reikėtų laidojimui ruošti kūną asmens, mirusio nuo COVID-19 infekcijos.

• Mirusiojo kūnas mirties vietoje talpinamas į nepralaidų skysčiams plastikinį maišą ir pervežamas į lavoninę arba perduodamas laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei. Mirusįjį talpinti į maišą rekomenduojama dviems asmenims. Kūną tvarkantys darbuotojai turi dėvėti visas apsaugos priemones (vandeniui nepralaidų chalatą ilgomis rankovėmis arba chalatą ir neperšlampamą prijuostę, respiratorių, akinius arba veido skydelį, pirštines). Įdėjus kūną į maišą, pastarojo išorė turi būti dezinfekuojama, taip pat dezinfekuoti reikia ir platformą/vežimėlį, kuriuo vežamas kūnas. Darbuotojai, prieš išveždami kūną iš patalpos, turi nusivilkti ir palikti asmens apsaugos medžiagas.

Ligoninėje mirusįjį galima parodyti artimiesiems, kai darbuotojas, dėvėdamas visas reikalingas priemones atsega maišą.

• Jei būtina atlikti autopsiją, kūną galima laikyti šaldytuve ir skrodimą atlikti tik laikantis standartinių apsaugos priemonių, dėvint tinkamas apsaugos priemones ir užtikrinant tinkamą rankų higieną.

• Mirusiojo plovimas ir kitas paruošimas atliekamas tik dėvint visas apsaugos priemones.

• Mirusiojo balzamavimas nerekomenduojamas, tačiau esant reikalui atliekant mirusiojo balzamavimą būtina laikytis standartinių apsaugos priemonių.

• Lavoninės darbuotojai, įstaigos, teikiančios kremavimo ir laidojimo paslaugas, turi būti informuoti, kad žmogus mirė nuo koronaviruo infekcijos.

• Darbuotojai, tvarkantys mirusiojo palaikus ir turintys tiesioginį sąlytį su mirusiojo kūnu, turi dėvėti vienkartinį neperšlampamą chalatą su ilgomis rankovėmis ir rankogaliais arba chalatą ir neperšlampamą prijuostę, nesterilias pirštines, antveidį arba akinius ir medicininę kaukę.

• Darbuotojai, atliekantys lavono skrodimą, turi dėvėti vienkartinį neperšlampamą chalatą su ilgomis rankovėmis, daleles filtruojantį respiratorių FFP2 arba FFP3, veido skydelį arba akinius, nuo įsipjovimų apsaugančias pirštines arba dvejas nesterilias pirštines, apsauginę avalynę (aulinius batus).

• Rekomenduojamos aerozolių susidarymo mažinimo priemonės skrodimo metu.

• Po panaudojimo tušti maišai turi būti šalinami kaip infekuotos medicininės atliekos.

• Šarvojimas negali būti vykdomas patalpose, kurioms nėra išduotas leidimas-higienos pasas.

• Mirusiojo palaikus rekomenduojama kremuoti arba šarvoti uždarame karste.

• Šarvojimo salės ir joms priskirtos pagalbinės patalpos, kai iš jų tolimesnėms laidojimo procedūroms išnešami jose šarvoto žmogaus palaikai, turi būti valomos ir dezinfekuojamos, vadovaujantis parengtomis rekomendacijomis.