Mariaus Gelžinio teigimu, ketvirtadienį, kai pirmą kartą per visus veiklos metus, išskyrus 2017 metų vasarą vykusį kilimo-tūpimo tako remontą, Vilniaus oro uoste nelaukiama nė vieno keleivinio lėktuvo, galima pavadinti „istorine diena“.
„Žinome, kad rinkoje tikrai sunku rasti aviacijos specialistų, sunku juos paruošti, tai mūsų tikslas yra išlaikyti visus žmones, kad jei rinka atsigaus, jog staigiai nebūtų kitos krizės, kad mes negalime užtikrinti skrydžių saugos ir kitų operacijų“, – BNS teigė Lietuvos oro uostų vadovas.
„Mes esame paskelbę dalinę prastovą ir planuojame, kad ji bus mažiausiai porą mėnesių. Matysime, kaip rinka atsigauna, reaguoja dėl koronaviruso“, – pridūrė M. Gelžinis.
Pasak jo, tiek įmonės vadovai, tiek paprasti darbuotojai išleisti į dalinę prastovą, kiekvienas filialas pats koreguoja oro uosto darbo laiką ir grafikus.
Anot jo, Vilniaus oro uoste nebelikus keleivinių skrydžių, darbo apimtys sumažėjo 30-40 proc.
„Dabar krūvis yra apmažėjęs kažkur 30-40 proc. Dar buvo ir repatriacinių skrydžių, peronas ir aerodromas taip pat turi būti paruošti, tai žmonės darbuojasi“, – sakė M. Gelžinis.
„Sodros“ duomenimis, įmonėje Lietuvos oro uostai dirba 657 darbuotojai.
Kaip BNS informavo Lietuvos oro uostai, ketvirtadienį Vilniaus oro uoste neplanuojama priimti nė vieno keleivinio lėktuvo – tik krovininius. Nė vieno keleivinio lėktuvo ketvirtadienį nelaukiama ir Palangos oro uoste.
Tuo metu į Kauno oro uostą vakare turėtų atskristi vienintelis keleivinis lėktuvas iš Oslo.
Iki kovo 27 dienos į Lietuvą specialiais reisais dar pargabenami Lietuvos piliečiai iš užsienio šalių.
