Jie pabrėžia, kad posėdyje planuojamų svarstyti nuostatų, kuriomis būtų suteikta teisė Vyriausybei valstybės lygio ekstremalios situacijos metu prireikus nustatyti būtinų prekių ir paslaugų kainas, įgyvendinimas gali sukelti gerokai didesnes problemas nei laikinas kainų svyravimas. Prekių gali net pritrūkti.
„Valdžiai įsikišus tokiu grubiu – kainų reguliavimo – būdu, jos nustotų atlikti savo funkciją ir atsirastų rizika, kad tam tikrų prekių rinkoje pritrūks. Girdėdami vien kalbas apie kainų reguliavimą, žmonės gali imti dar labiau nerimauti ir masiškai pirkti.
Tada valdžios institucijoms tektų imtis prekių skirstymo užduoties. Pradėjus reguliuoti vienų prekių kainas, neišvengiamai paveikiama ir kitų prekių paklausa bei pasiūla, taigi, ir kainos gali imti didėti, nors kitų prielaidų kainų lygio augimui šalyje nėra“, – pranešime cituojama Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Ekonomistė taip pat pabrėžia, kad valstybės institucijoms būtų užkraunama sunkiai pakeliama ir perteklinė pareiga – pasirinkti, kurias kainas reguliuoti, sudaryti šių prekių sąrašą, stebėti kainų dinamiką, tada prisiimti ir atsakomybę aprūpinti gyventojus tuo atveju, jei prekių pritrūktų.
„Ekstremaliomis sąlygomis valstybės institucijos turi kitų prioritetinių užduočių, negu prekių skirstymas, įstatymo pažeidėjų gaudymas ir baudų skyrimas. Matome, kaip sekasi valdžios institucijomis aprūpinti mus medicininėmis priemonėmis, kokį chaosą ir visuomenės nepasitenkinimą tai sukelia. Negi norime, kad būtume taip pat priklausomi ir dėl duonos bei sviesto?“, – teigė E.Leontjeva.
Ekspertė pabrėžia, kad numačius tam tikrų kainų lubas, nebus galimybės įsigyti tų prekių pasaulinėse rinkose, kuriose kainos nepavaldžios mūsų įstatymams. Dėl suvaržyto susisiekimo su kaimyninėmis šalimis žmonėms neliktų galimybės ir patiems apsirūpinti trūkstamomis būtiniausiomis prekėmis.
„Taip būtų daromas poveikis daug didesniam rinkos segmentui bei sudaromos prielaidos laipsniškai plėsti reguliuojamų prekių sąrašą. Dėl kainų reguliavimų atsirastų ekonomikos disproporcijos, turėsiančios ilgalaikių negatyvių padarinių dar ir po to, kai ekstremali padėtis būtų atšaukta. Taigi, siūlomas kainų reguliavimas neapsaugos vartotojų, bet priešingai, neleis sklandžiai veikti ekonomikos sistemai, jungiančiai vartotojus ir gamintojus“, – apibendrino Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Gali lemti tuščias lentynas
Kainų reguliavimas gali lemti tuščias lentynas, kurios kels didesnę gyventojų paniką, sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas. Jo teigimu, nederėtų reguliuoti importuojamų maisto produktų kainų, nes, kaip teigė jis, dažnai valstybės reguliavimas nespėja su aplinkinėms šalims būdingomis kainomis, rašo ELTA.
„Pasaulyje yra buvusi ne viena krizė ir beveik visų pamokos yra tai, kad nereikėtų reguliuoti bent jau maisto kainų, ypač tų, kurias importuoji, nes dažnai valstybės reguliavimas nespėja su pasaulinėmis kainomis, su aplinkinių šalių kainomis, ir dažniausia blogybė – deficitas. Dažniausiai tos kainos palenda po rinkos kainomis. Čia būtų didžiausias pavojus, nes kaina yra atspindys, ko reikia žmonėms“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ sakė ekonomistas.
Jis akcentavo, kad, esant didelei tam tikrų prekių paklausai, tai natūraliai skatina didinti pasiūlą.
„Kadangi kyla visų medicininių prekių kainos, kiek verslų persiorientuoja prie to, kad gamintų tokias prekes ar tiektų tam tikras paslaugas. Taip, yra solidarumas, bet neatmeskime ir to, kad egzistuoja piniginis motyvas – pinigai verčia žmones gaminti tai, ko reikia“, – tikino T. Povilauskas.
„Manau, kad reiktų labai atsargiai vertinti kainų reguliavimą“, – pridūrė jis.
Pasak ekonomisto, kainų reguliavimas gali lemti tuščias lentynas, kurios tik didins gyventojų paniką.
„Mes gyvename laisvojoje rinkoje, mes labai daug prekių įsivežame į Lietuvą, daug eksportuojame. Jei mes apribosime kainas Lietuvoje, pavyzdžiui, svogūnų kainas, grikių, tai ukrainiečiai, rusai mums grikių nebeparduos. Iškart lentynose atsiras grikių trūkumas, matysime tuščias lentynas. Kas darosi, kai yra tuščios lentynos? Žmonės dar labiau panikuoja“, – tikino T. Povilauskas.
Pasak jo, be siūlomo kainų reguliavimo, įmanomas kitas drastiškas variantas – reguliuoti prekių kiekį, kurį gali įsigyti gyventojai. Taip būtų sumažintas perpardavinėtojų skaičius, teigė jis.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad jei tiekėjai nuspręs pakeisti savo politiką keliant kainas, valdžia gali pasinaudoti galimybe riboti būtiniausių maisto produktų kainas.
Taip pat ELTA primena, kad Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Emanuelis Zingeris įregistravo įstatymo projektą dėl kainų ribojimo ekstremalių situacijų metu.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją Vyriausybė galėtų nustatyti būtiniausių gyventojams maisto produktų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir laikinai reguliuoti jų kainas.
