Besiformuojančioms rinkoms gresia didelio masto grynųjų pinigų nutekėjimas, tad joms taip pat reikės paramos, kalbėjo fondo vadovė tinklaraščio įraše.
Ji dar kartą pažadėjo, kad TVF „yra pasirengęs sutelkti 1 trln. dolerių skolinimo pajėgumus“. Į šią sumą įskaitoma 50 mlrd. dolerių greitai panaudojamų lėšų suma, skirta besiformuojančioms ar besivystančioms ekonomikoms.
Šalių vyriausybės jau ėmėsi veiksmų, atsižvelgiančių į pastangas pristabdyti COVID-19 viruso plitimą, tačiau jos „turėtų tokius veiksmus tęsti ir juos išplėsti taip, kad būtų pasiekti labiausiai paveikti žmonės ir įmonės, naudojant tokią politiką, į kurią įskaitomos apmokamos atostogos ir atleidimai nuo mokesčių“, – sakė K. Georgieva.
Tačiau šalia atskirų valstybių veiksmų reikėtų padaryti daugiau – „plintant virusui, stiprėja koordinuotų ir sinchronizuotų visuotinių fiskalinių priemonių pozicija“, teigė fondo vadovė.
Vien 2009-aisiais Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybės buvo įsipareigojusios skirti 2 proc. BVP, apie 900 mlrd. dolerių sumą, „tad dar yra ką nuveikti“, sakė ji.
Tuo tarpu JAV federalinis rezervų bankas (FED) susivienijo su Europos Centriniu Banku (ECB) ir kitomis institucijomis, kad įtvirtintų dolerių apsikeitimo sandorių linijas, taip užtikrinant pasaulio finansų rinkų prieigą prie pakankamo kiekio lėšų tolesniam veiklos vykdymui. K. Georgieva teigė, kad „tokie žingsniai, mūsų žiniomis, veikė anksčiau“, ir pridūrė, jog besivystančioms rinkoms taip pat gali prireikti pagalbos.
Ji citavo Tarptautinių finansų instituto duomenis, rodančius, kad nuo viruso sukeltos krizės pradžios investuotojai iš rinkų patraukė beveik 42 mlrd. dolerių.
„Tai yra didžiausias kada nors užfiksuotas lėšų atitraukimas, – teigė K. Georgieva. – Besiformuojančiose rinkos ekonomikose gali prireikti valiutos apsikeitimo linijų.“
Su įtampa finansų rinkose susiduriančios šalys galės naudotis valiutos rinkų intervencijos priemonėmis ir „kapitalo srautų valdymu“, tapsiančiu naudingu įrankiu, papildysiančiu kitas priemones, teigė fondo vadovė.
