Dosnų „Lietuvos geležinkelių“ konkursą laimėjusius ispanus lydi praeities nuodėmės

2020 m. kovo 15 d. 20:36
Ispanijos kompanija „Elecnor“ pernai laimėjo didžiausią „Lietuvos geležinkelių“ istorijoje konkursą. Bet aiškėja, kad ši ispanų bendrovė yra įsivėlusi į ne vieną korupcijos skandalą.
Daugiau nuotraukų (4)
Ispanams Lietuvoje patikėta atlikti geležinkelių elektrifikavimo darbus už 363 mln. eurų.
Tuo metu kitur „Elecnor“ kaltinama, jog viešuosius pirkimus laimi, nes duoda itin didelės vertės kyšius.
Kaip „Lietuvos rytui“ oficialiai patvirtino Ispanijos nacionalinis teismas, bendrovės atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jai pareikšti įtarimai kaip juridiniam asmeniui.
„Šiuo metu byla dar neperduota žodiniam teisminiam nagrinėjimui – tęsiamas tyrimas Nacionaliniame teisme. Taip pat išsiųstas teisinės pagalbos prašymas į Airiją“, – teigė Ispanijos nacionalinis teismas, kurio sudėtyje yra ir ikiteisminio tyrimo teisėjų korpusas.
Klampina kyšių skandalas
Pristatant „Elecnor“ bendrovę Lietuvoje buvo viešai giriamasi šios bendrovės įgyvendintais stambiais projektais Alžyre.
Išties „Elecnor“ su kitomis įmonėmis yra laimėjusi Alžyro Uarglos miesto savivaldybės 230 milijonų eurų vertės tramvajaus linijų statybos konkursą ir 250 milijonų vertės viešąjį pirkimą statyti druskos šalinimo iš vandens įrenginius Suk Tlatos mieste.
Tiek pati ispanų bendrovė, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ apdairiai nutylėjo, kad dėl šių projektų atliekami tarptautiniai teisėsaugos tyrimai.
Prieš kelerius metus Ispanijos teisėsauga pareiškė įtarianti, kad šie viešieji pirkimai laimėti sukūrus tarptautinę nusikalstamą organizaciją, kuri kyšininkavo, plovė pinigus ir vykdė kitokius korupcinius nusikaltimus.
Spėjama, kad už pergalę šiuose konkursuose Alžyro pareigūnams, valstybinių įmonių vadovams ir jų giminėms sumokėta apie 7 milijonus eurų kyšių.
Kaltinimų sulaukė ir įtakingi Ispanijos parlamento nariai bei ambasadoriai, kurie įtariami veikę kaip tarpininkai. Milžiniškos pinigų sumos buvo pervedamos per fiktyvias Airijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Olandijos bendroves.
Milijonai eurų Venesuelai
„Elecnor“ pėdsakai pastebimi ir kitose pasaulio dalyse. Dar 2015 metais JAV iždo departamentas įspėjo Andoros valdžią, kad per čia veikiantį banką plaunami korumpuotų politikų ir nusikalstamo pasaulio pinigai iš Kinijos, Rusijos ir Venesuelos.
Nykštukinė Europos valstybė sustabdė kredito įstaigos „Banca Privada d‘Andorra“ veiklą.
Tuomet Andoros ikiteisminio tyrimo teisėja paskelbė, kad Venesuelos režimo nariai sukūrė nusikalstamą organizaciją, kuri kontroliuodama valstybinį naftos koncerną „Petroleos de Venezuela SA“ ir su juo susijusius energetikos infrastruktūros projektus pelnėsi iš korupcinių schemų. Pastarųjų vertė neva siekė beveik 2 milijardus eurų.
Tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti buvusio autoritarinio Venesuelos prezidento Hugo Chavezo režimo nariams, tarp jų – buvusiam energetikos ir naftos ministro pavaduotojui Nervisui Villalobosui, kuris turėjo atidaręs net dvylika sąskaitų šiame Andoros banke. Vienoje sąskaitų aptikta 11,5 mln. eurų suma, gauta iš ispanų bendrovės „Elecnor“, bei du dokumentai, kuriuose nurodyta, jog politikui kompanija perves atlygį už konsultacijas.
Jis turėjo siekti 5 procentus užsakymo pastatyti kombinuotojo ciklo bloką vienoje iš Venesuelos elektrinių vertės. Atlygis pažadėtas tuo atveju, jei šį pirkimą laimės ispanų bendrovė.
Teisėsauga nerado jokių įrodymų, paneigiančių, kad šios konsultacijos tebuvo fiktyvios.
Nuodėmės niekam neužkliuvo
„Lietuvos rytas“ jau anksčiau skelbė, kad Ispanijos nacionalinė rinkos ir konkurencijos komisija (CNMC) pernai kovą priėmė sprendimą, kuriuo konstatuota, kad penkiolika bendrovių, siekdamos iškraipyti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, buvo sukūrusios tris kartelius.
Šių kartelių narė buvo ir „Elecnor“. CNMC jai paskyrė 20,35 mln. eurų baudą. „Lietuvos geležinkeliams“ tai neužkliuvo.
Įdomu, kad bendrovė „Elecnor“ milžiniškos vertės elektrifikavimo darbų viešajame pirkime dalyvavo kartu su partneriais, kurių vienas yra Geležinkelių tiesimo centras, valdomas pačių „Lietuvos geležinkelių“.
Sprendimai kelia nuostabą
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė teigė, kad paaiškėjus naujiems faktams kyla klausimų dėl stambų geležinkelių infrastruktūros projektą laimėjusios ispanų bendrovės reputacijos.
„Netgi susidaro įspūdis, kad problemų Ispanijoje turinčios įmonės, matydamos, kad ten dėl jų padarytų pažeidimų gal jau negalės gauti valstybinių užsakymų, bandė ieškoti ramesnės valstybės, kurioje nežinoma apie jų įvaizdžio problemas.
Ir, paaiškėjo, jau surado“, – sakė politikė.
Valdančiųjų atstovė stebėjosi Manto Bartuškos vadovaujamos strateginės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ pasirinkimu dirbti su teisėsaugos įtarimų sulaukusia ispanų bendrove.
„Iš pateikiamos informacijos matyti, kad įmonei „Elecnor“ pareikšti įtarimai kaip juridiniam asmeniui.
Dažnos ES valstybės narės teisės sistemoje būna numatyta ir sankcija – juridinio asmens likvidavimas.
Įdomu, ar tokias rizikas vertino perkančioji organizacija, ar ji apie tai buvo informuota?
Juk tokiu atveju gali susiklostyti aplinkybės, kad tiesiog neliks įmonės, kuri įgyvendins pasirašytą ir Lietuvai strategiškai reikšmingą sutartį“, – įspėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
Ministerija nusprendė atlikti auditą
Susisiekimo ministerijos pavedimu atliekamas auditas dėl elektrifikavimo projekto įgyvendinimo.
Ministras Jaroslavas Narkevičius viešai kritikavo bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ dėl išaugusios šio projekto kainos bei jo sustambinimo, kuris eliminavo galimybę projekte dalyvauti ir Lietuvos verslui, taip pat dėl kelerius metus vykdytų viešojo pirkimo procedūrų.
Tačiau leidimą pasirašyti sutartį ministras vis dėlto suteikė, nes Lietuva rizikavo prarasti kelis šimtus milijonų eurų Europos Sąjungos paramos, jei pradėtų naują pirkimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.