Taip pat laikinai stabdoma drabužių, kitų buities prekių parduotuvių veiklą. Tačiau ir toliau veiks maisto prekių parduotuvės, vaistinės, veterinarijos vaistinės, turgūs, kurie vykdo maisto produktų prekybą.
Tai nuspręsta šeštadienį skubos tvarka surengtame Vyriausybės posėdyje. Numatoma, kad pirmadienį įvestas trečio lygio karantinas tęsis iki kovo 30 vidurnakčio, gali būti pratęstas.
„Bus uždrausta visų kavinių, maitinimo įstaigų veikla, išskyrus galimybę teikti maisto išsinešimui paslaugą.
Bus uždrausta galimybė naudotis grožio paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis: kirpyklomis ir kitomis įstaigomis“, – anksčiau šeštadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Saulius Skvernelis.
Vizitus pas odontologus rezervavę lietuviai juos turės atšaukti – draudžiami bus visi vizitai, išskyrus būtinąją pagalbą.
Tuo metu rengiamoms vestuvėms, laidotuvėms apribojimų nėra.
„Poilsio ir apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės – viešbučiai, sanatorijos, jų veikla nebūtų stabdoma, tačiau draudimas įsigaliotų teikiant SPA, reabilitacijos paslaugas, jeigu jos nesusijusios su gydymo funkcija.
Taip pat yra siūlymas valstybei ir savivaldybių administracijoms numatyti viešbučius, jeigu priverstiniam žmonių karantinavimui reikėtų juos naudoti, sanatorijas, kitas patalpas.
Aišku, valstybė už tai prisiims atsakomybę privačiam verslui sumokėti už tų paslaugų teikimą. Tai būtų tam tikras dalinis kompensavimas verslui, susijęs su jų praradimais“, – dar prieš nutarimą būsimą situaciją apibūdino ministras pirmininkas.
Karantinas šalyje įsigalios naktį iš sekmadienio į pirmadienį 00:00 val. ir tęsis dvi savaites.
Ragina nepasiduoti panikai
Premjeras spaudos konferencijos metu taip pat paragino gyventojus nepasiduoti panikai šturmuojant maisto parduotuves.
S. Skvernelis pabrėžia, kad Vyriausybė nesiims priemonių riboti maisto produktų įsigijimą, nes, pasak jo, prekybininkai patikino, jog grėsmės dėl produktų trūkumo šalyje nėra, rašo BNS.
„Ribojimai dėl prekybos, maisto įsigijimo nėra taikomi ir tikrai nereikėtų pasiduoti norui, panikai daugiau nusipirkti, užsipirkti. Tikrai turime patikinimą, žinome, kad produktų nepritrūks, nebent pirksime neadekvačiais kiekiais – tada tiekimai gali būti sutrikę“, – Vyriausybėje šeštadienį žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad karantino metu draudžiant užsieniečiams įvažiuoti į Lietuvą nebūtų ribojamas joks komercinis transportas, įvežantis maisto ir kitas būtinas prekes.
Premjeras taip pat sako, kad turgums ir kitoms maisto prekybos vietoms numatyti nurodymai imtis aukštesnių higienos standartų, pvz. naudoti vienkartines pirštines, dezinfekcijos priemones.
Norėtų gaminti išsinešimui
Lietuvoje nuo pirmadienio įvedus karantiną, kavinės ir restoranai sako galintys maistą gaminti išsinešimui, prisidėti jį tiekiant socialiai remtiniems žmonėms, taip pat tikisi sulaukti valstybės paramos įmonėms bei jų darbuotojams, rašo BNS.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė tikisi, kad valstybės parama iš rezervo galėtų padengti sektoriaus darbuotojų minimalų atlyginimą.
„Reikėtų nuraminti darbuotojus ir iš valstybės rezervo mokėti minimalų atlyginimą“, – BNS sakė Evalda Šiškauskienė.
Pasak jos, verslas taip pat pasirengęs mokėti dalį atlyginimų laikinai darbo netekusiems darbuotojams.
„Apyvartos jau dabar nukritusios iki 85 proc., dar už kelių dienų neliks visai apyvartų. Tiekėjai nebetieks produktų“, – teigė ji.
„Restoranai patys mokėtų dalį atlyginimų, bet neturi iš ko“, – pridūrė E. Šiškauskienė.
Asociacijos vadovės teigimu, vėliau maitinimo paslaugų sektorius norėtų mokestinių lengvatų.
„Stabdymas ir atidėjimas mokesčių, pradedant GPM, PVM, „Sodros“ ir gal net pagalvoti apie komunalinius mokesčius, apie telefonus, kad žmonėms neatjungtų komunikacijos priemonių, kad laikinai stabdyti atsiskaitymus ir už tokius dalykus“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.
Jos teigimu, sektoriaus darbuotojai taip pat tikisi, kad bus galima atidėti paskolų mokėjimus.
Pasak daugiau nei pusšimtį maitinimo įstaigų visoje Lietuvoje valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovo Gedimino Balnio, Lietuva galėtų sekti Italijos pavyzdžiu, kada per karantiną „valstybė tiesiogiai moka darbuotojams, o ne įmonė, nes jai nutrūksta pajamos“.
„Negali bankrutuoti šitas verslas. Tai dabar klausimas, kokiu mastu ir kaip prisidės valstybė. (...) Visą gyvenimą mes mokėjome mokesčius. Dabar jau atėjo ir valstybės eilė prie to prisidėti. Čia dabar jau yra pareiga, o ne noras. Tam, kad mes galėtume išlaikyti darbuotojus ir darbo vietas, kad paskui, kai atsidarys sienos, pusė Lietuvos vėl neišvažiuotų“, – šeštadienio vakarą BNS kalbėjo „Amber Food“ vadovas.
G. Balnio teigimu, valstybė turėtų 100 proc. kompensuoti darbuotojams jų netektas pajamas.
Jis taip pat pabrėžė, kad karantino atveju, be išlaidų darbuotojų algoms, įmonės patirs ir daugiau nuotolių – dėl patalpų nuomos, komunalinių mokesčių bei kitų sąnaudų, nes jas padengti kol kas, metų pradžioje resursų nėra sukaupta.
„Amber Food“ valdomose įmonėse dirba apie 1,2 tūkst. žmonių.
„Amber Food“ vadovas teigia, kad maisto gamyba išsinešimui gali būti vykdoma, tačiau ši veikla galėtų veikti tik didmiesčiuose, be to, kaštai nrėa maži.
„Bus galima teikti išsinešimo paslaugas, išvežti į namus, bet tai daugiau būtų socialinė jau paslauga. Išvežimas yra brangus, didelė savikaina, ir ne visuose miestuose tą galima daryti – daugmaž padengti tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda“, – BNS teigė G. Balnis.
G. Balnys abejoja, ar karantino metu išaugs užsakymų maistą pristatyti į namus: „Nebus to antplūdžio. Jeigu žmonės sėdės namuose, dirbs nuotoliniu būdu, gal kažkoks padidėjimas ir bus, bet nedidelis – greičiausiai jie namuose ir gaminsis. O ką jiems veikti sėdint namuose?“
Anot jo, maitinimo įstaigų pagamintas maistas bus reikalingiausias socialiai remtiniems ir pasiligojusiems gyventojams.
„Jeigu bus sergančių žmonių, gal jiems bus net ir sunku išsivirti sriubos, šilto maisto pasigaminti. Gal ligoninės negalės priimti žmonių, kurie bus nusilpę, tai maistą bent į namus jie išsikviestų“, – tvirtino G. Balnys.
E. Šiškauskienė sako, kad ne visos maitinimo įstaigos galėtų imtis maisto išsinešimui gamybos. Ši veiklą būtų įmanoma tik didmiesčiuose, kur veikia išvežiojimo sistema.
Jos teigimu, įmonės, kurios imtųsi šios veiklos, irgi tikisi sulaukti valstybės paskatų.
„Įmonės, kai sustos jų darbas, nebeturi lėšų, tai produktų pirkimas sustos, darbuotojai į darbą neis, tai kas gamins tą maistą? Neapsimokės. Bet to labai reikės vienišiems izoliuotiems žmonėms. Tai tikrai galėtume susitelkti ir, nesivaikydami pelno, daryti. Socialiai atsakinga ir teisinga“, – kalbėjo ji.
Tvirtins ekonomikos skatinimo planą
Vyriausybė pirmadienį planuoja patvirtinti mažiausiai vieno milijardo eurų vertės ekonomikos skatinimo planą, siekiant padėti verslui sumažinti neigiamus padarinius dėl koronaviruso sukeltos krizės, rašo BNS.
„Vyriausybė pirmadienį posėdyje patvirtins ekonominį skatinimo, palaikymo ir kompensavimo paketą privačiam verslui, susijusiam tiek su šių ribojimų taikymu, tiek su kitais sunkumais, kurie patiriami dėl procesų, susijusių su koronaviruso plitimu tiek Europoje, tiek pasaulyje“, – šeštadienio vakarą žurnalistams pranešė premjeras Saulius Skvernelis.
„Kalbame apie ne mažesnę kaip milijardo eurų sumą“, – pridūrė ministras pirmininkas.
Vyriausybė dėl karantino šalyje įvedimo ketina apsispręsti šeštadienio vakarą šaukiamame posėdyje.
