Per pastaruosius tris dešimtmečius vidutinės gyventojų pajamos išaugo šimtus kartų, galimybės siekti mokslo ir karjeros ne ką mažiau. Kirba klausimas – ar šis šalies progresas panašus į gyvenimą „kaip vakaruose“, kuris prieš trisdešimt metų daugumai gyventojų buvo kelrodė žvaigždė.
Nesuvokiami gyventojų pajamų pokyčiai
Šiandieniniai 30-mečiai gali tikėtis vidutinio 1359 eurų prieš mokesčius arba 858 eurų „į rankas“ siekiančio atlyginimo. Kokio darbo užmokesčio buvo galima tikėtis tuomet, kai dabartiniai 30-mečiai išvydo šį pasaulį?
1990 m. kovo 11 d. nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje gyventojai dar kurį laiką pajamas gavo ir už prekes bei paslaugas atsiskaitinėjo rubliais, kol 1991 m. buvo įvesti laikinieji talonai.
1990 m. vidutinis atlyginimas siekė 283 rublius, o vidutinė senatvės pensija tuo metu buvo 109 rubliai.
Prabanga turėjo kitą prasmę
Nuo šviežio itališko buratos sūrio ir organiškų graikiškų alyvuogių iki žiemos viduryje iš Peru atskraidintų šviežių mango vaisių.
Šiandien pilnose parduotuvių lentynose galime rasti prekių, apie kurias anuomet nė nesvajojome ar neįsivaizdavome kada nors atsirasiant.
Tiesą sakant, prieš 30 metų gauti geresnės kokybės mėsos buvo problema, o kavos pupelės ar bananai buvo prabangos prekė, dėl kurių tekdavo stovėti kilometrinėje žmonių eilėje.
Pasiūla šiandien ir prieš 30 metų skiriasi šviesmečiais, tačiau ne mažiau stebina ir kai kurių dabar savaime suprantamų bei nuo kiekvieno mūsų buities neatsiejamų prekių kainos.
Pavyzdžiui, vidutinė spalvoto televizoriaus kaina 1990 m. siekė beveik 740 rublių. Tai reiškia, kad televizorių įsigyti anuomet reikėjo daugiau nei 2,5 vidutinių mėnesio atlyginimų. Šaldytuvas prieš 30 metų kainavo vidutiniškai 364 rublius arba beveik 1,5 atlyginimo.
Šiandien nepalyginamai aukštesnės kokybės pigiausią televizorių gyventojai gali įsigyti už 200 eurų arba 23 proc. vidutinio vieno mėnesio atlyginimo, o naujas šaldytuvas gali kainuoti kiek daugiau nei 200 eurų arba maždaug 25 proc. vieno vidutinio atlyginimo.
Kas prieš 30 metų uždirbo daugiausiai?
Šiandien Lietuvoje viena iš geriausiai apmokamų profesijų yra skrydžių vadovai – jų atlygis siekia daugiau kaip 4,1 tūkst. eurų prieš sumokant mokesčius.
Kiek mažesnį atlyginimą gauna finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai − 3,7 tūkst. eurų siekiantį darbo užmokestį prieš atskaitant mokesčius. Toliau daugiausiai pajamų iš darbo garantuojančių profesijų sąraše − orlaivių pilotai, jų atlyginimas sudaro beveik 3,7 tūkst. eurų prieš mokesčius.
Šių laikų 30-mečių tėvai daugiausia galėjo uždirbti srityje, kuri netoli lyderių yra ir šiandien – tai kreditavimo ir draudimo sektoriaus darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas tais laikais siekė beveik 400 rublių.
Antroje geriausiai anuomet apmokamų profesijų sąrašo vietoje buvo statybų sektorius, ir čia vidutinis atlyginimas siekė beveik 396 rublius. Trečioje sąrašo vietoje – troleibusų vairuotojai, kurių darbo užmokestis sudarė vidutiniškai 353 rublius.
Reikia pabrėžti, kad tai yra oficialios statistikos duomenys, į kuriuos nepatenka pusiau legalia prekybos, tarpininkavimo ar logistikos veikla užsiėmusių asmenų pajamos. Tokių „nouveau riche“ arba sparčiai praturtėjusių žmonių istorijos žymėjo spartų ekonominį šalies virsmą.
Gyvenimas „kaip vakaruose“
Žinoma, prieš 30 metų įsivaizdavimas, kokia ateityje galėtų būti šalies gyventojų finansinė situacija, buvo labai blankus.
Visi troško gyventi geriau, tačiau dauguma gyventojų tiesiog neturėjo su kuo palyginti, ir geresnio gyvenimo viltys apsiribodavo pasakymu „kaip vakaruose“.
Peržvelgę keletą faktų apie finansinę situaciją prieš 30 metų ir šiandien, galime pasidžiaugti naujomis profesinėmis galimybėmis, sunkiai aprėpiama prekių ir paslaugų pasiūla, išaugusia jų kokybe ir prieinamumu.
Be to, svarbu suprasti viena – 1990-aisiais atkurta nepriklausomybė mums suteikia naujų ir iki tol neturėtų galimybių siekti vis didesnių aukštumų moksle, profesinėje srityje ir kurti tokią visuomenę, kurioje trokštume gyventi.
Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
