Tačiau pieno produktų gamintojai nerimauja, nes gresia milijoniniai nuostoliai: Europos šalys gerokai sumažino pieno produktų eksportą į Kiniją, todėl rinkoje atsirado šių produktų perteklius.
Vilniuje modulius saulės elektrinėms gaminančios bendrovės vadovas Julius Sakalauskas „Lietuvos ryto“ televizijai sako, kad intensyviausias gamybos sezonas įmonėje būna vasarą. Tačiau dėl koronaviruso protrūkio Kinijoje sustojus gamykloms, Europos rinkoje atsidaro didelis saulės modulių poreikis.
„Dabar gaminame kaip karščiausio sezono metu“, – kalbėjo „Solitek Cells“ vadovas Julius Sakalauskas.
Anot J.Sakalausko, jų įmonei – tai gera proga rasti naujų klientų ir užsitikrint ilgalaikes tiekimo sutartis. Didieji Europos rinkos dalyviai pamatė negalį visko pirkti Kinijoje ir ieškos teikėjų skirtingose vietose.
„Parduoti galime tris kartus daugiau negu galime pagaminti. Poreikis išties didžiulis ir dėl to, kad patenkintume dabartinius klientų užsakymus, mėnesiui nukėlėme gamybos atnaujinimą“, – televizijai kalbėjo įmonės „Solitek Cells“ vadovas.
Gamybą didina ir audinių gamykla. Audinių tiekimui iš Kinijos į Europą beveik nutrūkus, įmonė „Audėjas“ siekia gamybą padidinti bent trečdaliu – gamykla norėtų dirbti trimis pamainomis vietoje dabartinių dviejų, tačiau kol kas trūksta darbuotojų.
„Savanaudiška sakyti, kad uždirbsime iš nelaimės, bet manome, kad prie konkurencingumo tai prisidės, o apyvartas tikimės padidinti 20-30 proc. Toks atsargus vertinimas, nes nežinome, kaip ilgai ta krizė užsitęs“, – kalbėjo „Audėjo“ direktorius Darius Liutkevičius.
Tačiau koronaviruso sukelti pokyčiai naudingi ne visiems verslo atstovams. Pieno produktų gamintojai nerimauja, kad, stringant sūrių eksportui į Italiją, netrukus problema smogs stipriai.
„Manau, artimiausiu metu pajusime Italijos problematiką, kadangi tame regione labai mažėja turistų, o jie buvo pagrindiniai pieno produktų ir sūrių, kurie eksportuojami iš Lietuvos, vartotojai“, – teigė „Pieno centro“ vadovas Egidijus Simonis.
Anot jo, greitai rasti naujų rinkų gali būti keblu, nes tokios šalys kaip Danija, Vokietija, Olandija ir Lenkija gerokai sumažino pieno produktų eksportą į Kiniją, todėl rinkoje atsirado šių produktų perteklius. Vienintelė išeitis – produktus sandėliuoti ir laukti geresnių laikų.
„Jeigu į Italiją važiuoja 50 proc. sūrių, tai, bendrai paėmus pieno produktus, nuo viso ES eksporto, į Italiją važiuoja apie 80 proc. pieno produktų. Eskportas 100 proc. nesumažėtų, bet kažkokia dalimi – gal 30-40 proc. – atsilieptų. Tai būtų milijoniniai apyvartos netekimai“, – svarstė „Pieno centro“ vadovas.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sutinka, kad, sutrikus žaliavų ar prekių tiekimui iš Kinijos, bėdų verslui pridaryti gali ir dėl viruso kilusi panika kitose šalyse.
„Kitas kanalas, per kurį Lietuvos ekonomiką gali paveikti ši krizė, yra ne Kinijoje, bet kitose svarbiose eksporto rinkose, ar tai būtų Vokietija, Skandinavija, kaimyninės šalys, kur mes parduodame daug daugiau prekių. Jeigu tose šalyse būtų panika, sumažėtų vartojimas, dėl sustojusio tiekimo iš Kinijos strigtų gamyba, taip pat mažėtų paklausa lietuviškoms prekėms“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tačiau anot ekonomisto, viruso sukelta krizė – gera galimybė išlošti: lietuviškos įmonės iš tiesų gali užimti kinų vietą tiekiant produkciją Europos gamintojams.
„Tikėtina, kad ne viena didelė ES įmonė, matydama didelį pažeidžiamumą nuo per didelės priklausomybės nuo Kinijos, ieškos, kaip perdėlioti visą savo prekių tiekimo grandinę, kad ji būtų arčiau, kad turėtų alternatyvų. Čia atsiranda galimybė Lietuvai ir pritraukti investicijas į gamybą, ir jau esamoms įmonėms patenkinti tuos užsakymus iš ES įmonių“, – teigė ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad prekyba su Kinija nėra didelė – Lietuvos eksportas nesiekia nė procento, o importas iš Kinijos – tik apie 3 procentus.
Nebesilanko restoranuose
Pasaulyje plintantis koronavirusas paveikė ir Lietuvos turizmo sektorių – krito viešbučių ir restoranų apyvarta, mažėja turistinių kelionių.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė naujienų agentūrai BNS sakė, kad Šiauliuose, kur iki šiol patvirtintas vienintelis viruso atvejis Lietuvoje, ypač sumažėjo restoranų lankytojų.
Jos duomenimis, visoje Lietuvoje, priklausomai nuo regionų, viešbučių ir restoranų apyvarta krito apie 20-40 procentų.
„Žmonės prigąsdinti, visi bijo ir viduje keliauti, ir tuo labiau leistis į užsienio keliones. Turizmo ir restoranų verslas viduje ir atvykstamasis turizmas generuoja milijardą eurų per metus. 20-40 proc. kritimas – nuostoliai ir valstybei biudžetui, ir verslui“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
Pasak jos, tai neabejotinai paveiks įmonių finansinius rezultatus, be to, kai kurios įmonės yra priverstos atleisti dalį darbuotojų. Konkrečias įmones E.Šiškauskienė įvardyti atsisakė.
Anot jos, žmonės atšaukia keliones ir Druskininkuose, Birštone, pajūryje. Dėl to kyla ginčų, nes pinigai negrąžinami.
Lietuvos turizmo asociacijos teigimu, kelionių organizatoriai ir agentūros mažesnius pardavimus fiksavo prieš porą savaičių, kai buvo nutrauktos turistinės kelionės į šiaurės Italiją.
Viena didžiausių kelionių organizatorių Lietuvoje „Novaturas“ praėjusią savaitę skelbė, kad koronaviruso plitimas, dėl kurio bendrovė atšaukė slidinėjimo keliones į Šiaurės Italiją, turės įtakos pirmojo ketvirčio rezultatams.
Bendrovė sustabdė slidinėjimo keliones į Šiaurės Italiją iš Lietuvos ir Latvijos, viruso plitimas paveikė ir Tenerifės kelionių paklausą, kuri yra populiari žiemos atostogų kryptis.
