„Tikimės, kad svarstymas bus sėkmingas. Naujos įstatymo redakcijos, kuri užpildytų dabartines teisinio reguliavimo dėl pluoštinių kanapių perdirbimo spragas, jau seniai laukia Lietuvos žemdirbiai, perdirbėjai ir mokslininkai“, – teigia Tomas Danisevičius, memorandumą pasirašiusios Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas.
Pasak jo, aiški teisinė aplinka leistų Lietuvai neatsilikti nuo Europos ir kitų valstybių praktikos šioje industrijoje, Lietuvos ūkininkai galėtų konkuruoti, tai taip pat paskatintų šioje sferoje dirbančius ūkininkus ir vietos, regionų bei pasaulio bendroves investuoti Lietuvoje.
Šiuo metu Lietuvoje leidžiama gaminti produktus tik iš pluoštinių kanapių sėklų ir pluošto, kai kitose ES šalyse, JAV ir Kanadoje leidžiama perdirbti visą augalą ir iš jo gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus.
Šių metų sausį dėl naujos Pluoštinių kanapių įstatymo redakcijos pateiktos dvi nepriklausomų ekspertų išvados, patvirtinusios, kad jis atitinka tarptautinius įsipareigojimus ir kuria pridėtinę vertę Lietuvai.
Ekspertai neįžvelgė įstatymo pataisų neigiamo poveikio Lietuvos vartotojams ir pabrėžė teigiamą įstatymo naujos redakcijos įtaką pluoštinių kanapių augintojams ir kitiems pluoštinių kanapių produktų bei gaminių rinkos dalyviams, siekiantiems konkuruoti pasaulio mastu.
Jei siūlomas įstatymo projektas bus priimtas, Lietuvos verslas galės perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis – tai atvers duris sveikatos, grožio industrijos, taip pat maisto, gėrimų ir pašarų pramonės šakų plėtrai.
Prognozuojama, kad šio sektoriaus sukuriama nauda Lietuvos ekonomikai vien per pirmus metus sugeneruotų 100 mln. eurų pridėtinę vertę.
„Aiškus ir mokslu grįstas teisinis pluoštinių kanapių verslo reguliavimas paskatintų gaminti didesnės pridėtinės vertės gaminius bei produktus, tarp jų – maistą ir maisto papildus, farmacijos produktus, kosmetiką, pašarus, veterinarijos produktus.
Tai atneštų papildomus mokesčius į valstybės biudžetą̨, leistų kurti naujas darbo vietas, augtų eksportas ir tarptautinis šalies konkurencingumas“, – įsitikinęs Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas.
Pernai vasarą atlikta visuomenės apklausa parodė, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad pluoštinės kanapės šalyje galėtų būti panaudojamos dar plačiau.
Net 62 proc. apklaustųjų pritartų pluoštinių kanapių augintojų, gamintojų ir vartotojų teisių išplėtimui Lietuvoje.
Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus deklaruotų pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo beveik 9 kartus: nuo 1069 ha 2015-aisiais iki 9182 ha pernai. 2019 metais pluoštines kanapes augino 273 ūkininkai, tačiau dauguma jų buvo priversti žaliavą vežti supirkėjams ir gamintojams į užsienį.
Memorandumą dėl naujos Pluoštinių kanapių įstatymo redakcijos pasirašė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA, Lietuvos biotechnologų asociacija, Lietuvos nacionalinis maisto ūkio klasteris, Lietuvos pramoninkų konfederacija, LR žemės ūkio rūmai, Lietuvos verslo konfederacija, Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija, Pluoštinių kultūrų augintojų asociacija ir VDU Žemės ūkio akademija.
