Anot jo, dėl mokesčių ar kitų lengvatų turizmo verslui kol kas nekalbama, tačiau tam sutarta sukurti dvi darbo grupes.
„Konkretūs nuostoliai susiję su turizmo sektoriumi, nes jam yra padarytas didžiausias neigiamas poveikis. Kalbama apie 20-30 proc. pajamų kritimą“, – po susitikimo su verslo atstovais sakė Ž. Vaičiūnas.
Anot jo, svarstomi įvairūs būdai, kaip pagelbėti verslui, tačiau dėl konkrečių priemonių nediskutuota.
„Ar tai būtų mokestinės lengvatos, ar kiti dalykai, apie kuriuos šiandien dar tikrai negalima pasakyti, kad jie bus išspręsti. Sutarėme diskutuoti, ir dėl to bus sudarytos dvi darbo grupės.
Viena jų – Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kita – su verslo atstovais. Turime išgirsti jų lūkesčius ir juos atlieptume pagal valstybės galimybes“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Poveikis ekonomikai
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sakė, kad iki šiol koronaviruso kontekste visas dėmesys buvo skiriamas sveikatai, tačiau dabar atėjo laikas kalbėti apie poveikį ekonomikai.
Pasak V. Sutkaus, kai kurios smulkesnės transporto įmonės yra netekusios apie 90 proc. užsakymų.
„Jau yra laikas kalbėti apie poveikį ekonomikai.
Lietuvoje didžiausią poveikį patiria turizmas, viešbučiai, taip pat transportas. Kalbama apie 20-30 proc. užsakymų sumažėjimą atvykstančiojo ir išvykstančiojo turizmo sektoriuje, o kai kurios vežėjų įmonės yra netekusios 90 proc. užsakymų“, – sakė V.Sutkus.
„Tarkime, Šiaurės Italijoje, kur yra pramoninis regionas, lietuvių vežėjai turėjo sutartis ir štai jų neliko, kadangi Šiaurės Italija užsidaro ir 90 proc. užsakymų nėra“, – teigė jis.
Viešbučiams jau sunku
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė taip pat patikino, kad turizmo sektorius yra jautriausias koronaviruso protrūkiui.
„Turizmas yra jautriausia sritis ir jau vakar reikėjo daryti sprendimus“, – žurnalistams sakė E.Šiškauskienė.
Ji taip pat teigia, kad turizmo įmonių apyvarta krito apie 20-30 proc.
„Pas mus apyvartos krito apie 20-30 proc.
Dabar mūsų žmonės bijo ir pačioje Lietuvos keliauti, nors tai yra visiškai saugu. Nekalbu apie išorines keliones, nes turime būti atsakingi už tai, kokią sklaidą darome“, – sakė ji.
„Mums labai svarbu ta retorika, nes nuo jos ir priklauso tiesioginis darbas“, – pridūrė E.Šiškauskienė.
Pasak jos, mažėjant įmonių apyvartai, jos priverstos mažinti sąnaudas – išleisti darbuotojus atostogų, o kai kuriais atvejais juos atleisti.
Pramonininkai dar nepanikuoja
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad Lietuvoje yra kelios didelės gamybos įmonės, kurioms padarė poveikį koronaviruso protrūkis.
„Kritimai yra tiems, kurie gamina tam tikras prekes ir dirba su Azija. Tai keletas didesnių įmonių, kurios veikia Šiaurės bei Vakarų Lietuvoje“, – sakė V.Janulevičius.
„Tiesioginių problemų kol kas dėl koronaviruso nėra. Vokiečiai, danai, švedai dar neatsisakė užsakymų.
Daug atvejų yra ir privalumų – tie gamintojai, kurie yra vertikaliai integruoti, užima kai kurių azijiečių vietas ir negalime sakyti, kad nėra to pozityvumo, kiek jo gali būti“, – teigė jis.
Pasak pramonininkų atstovo, sunkiau nuspėti, kas bus po 2-3 mėnesių.
„Dalis tų pačių gaminių, kuriuos lietuviai tiekia Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, jie lygiai taip pat gaminami Azijoje. Jeigu sutriks ta grandinė, tai tiesiog sustos tos gamyklos ir jiems jau nereikės tų pačių komplektuojančių dalių“, – sakė V. Janulevičius.
