Dėl koronaviruso viename šalies sektoriuje prasidėjo nuosmukis

Visoje planetoje – nuo Šanchajaus iki Londono ar Frankfurto – biržų indeksai per dieną krito įspūdingai – vienur keturiais, kitur daugiau nei septyniais procentais.

Makleriai jau spėjo kovo 9-ąją pakrikštyti juoduoju pirmadieniu.

Pagrindinė priežastis – drastiškai kritusios naftos kainos. Tačiau ne paslaptis, kad už visko slypi panika dėl koronaviruso. Mat ši epidemija irgi turėjo įtakos pingančiam juodajam auksui.

Nafta staigiai atpigo vos ne trečdaliu – daugiausia per tris dešimtmečius. Barelis „Brent“ rūšies naftos vakar kainavo apie 35 dolerius (30,9 euro), WTI rūšies – apie 32 dolerius (28,2 euro).

Tokį nuosmukį lėmė Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) nepavykusios derybos su Rusija dėl juodojo aukso gavybos. Rusai atsisakė ją sumažinti, todėl Saudo Arabija nusprendė pradėti kainų karą ir skirtingiems pirkėjams taikyti milžiniškas nuolaidas – net 6–10 dolerių (5,3–8,8 euro) už barelį.

Prekybos platformos OANDA vyriausiasis rinkos analitikas Jeffrey Halley sakė, kad Saudo Arabija, regis, siekia nubausti Rusiją.

Naftos kainos ateinančiais mėnesiais mažės, nes koronavirusas toliau lėtins pasaulio ekonomiką, o Saudo Arabija toliau pumpuos ir siūlys dideles nuolaidas savo naftos rūšims“, – teigė analitikas.

Šie naujausi įvykiai panašūs į 2014-aisiais vykusį naftos kainų karą, kuriam įsisiautėjus naftos kainos buvo žemesnės nei 30 dolerių už barelį.

Kaip „Lietuvos rytui“ sakė Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentas Marius Dubnikovas, naftos sektoriuje įtampa juntama jau senokai. Buvo manoma, kad kainos turėtų gerokai išaugti prasidėjus JAV ir Irano konfliktui, tačiau taip nenutiko.

„Pasiūla pasaulyje didelė, o paklausa tik mažėja. Koronaviruso epidemija iš pirkėjų gretų eliminavo Kiniją, kurios naftos poreikis gana ilgam smarkiai sumažėjo.

Mažinti gavybos Rusija nesutiko, todėl Saudo Arabija ėmėsi dar neregėto žingsnio. Be to, nereikia pamiršti, kad šiame sektoriuje lygiavertė žaidėja yra ir Amerika – kai OPEC narės ar Rusija mažina gavybą, jų vietą užima JAV“, – aiškino ekspertas.

Jo nuomone, naftos kainas bent kurį laiką lems viruso plitimas ar sustabdymas.

„Jau dabar taršos duomenys rodo, kad kinai įjungė savo fabrikus, todėl ten juodojo aukso reikės vis daugiau.

Kita vertus, stringa skrydžiai, net automobilių judėjimas – ką reiškia vien Italijoje izoliuoti apie 11 mln. žmonių, kurie niekur nevažiuoja. Gerokai sumenko ir prekių judėjimas, o tai lemia mažesnę degalų paklausą“, – svarstė M.Dubnikovas.

Jei naftos kainų krytis užsitęs, šalies vairuotojams tai bus nebloga naujiena. Jau pastarosiomis dienomis litro dyzelino kaina priartėjo prie euro, o kai kuriose degalinėse kainavo ir mažiau. Taip pat pinga ir populiariausias benzinas.

Anot degalinių savininkų, viską lems didmeninė degalų kaina, kurią nustato naftą perdirbanti „Orlen Lietuva“.

Ji jau kurį laiką po truputį mažėja. Vasario pradžioje litras dyzelino kainavo 0,973 euro, o kovo 6 d. – 0,927 euro. A95 markės benzino didmeninė kaina per šį laikotarpį smuktelėjo nuo 1,075 iki 1,032 euro.

Ekonomisto Valdemaro Katkaus teigimu, jei žaliava pinga, tai ir degalų kainos, nors ir pavėluotai, turi kristi.

„Laikotarpis, kada lietuviai galėtų tikėtis pigesnių degalų, priklausys nuo to, kiek degalinės turi likučių. Yra tokia tendencija, kad kylant naftos kainai reaguojama labai greitai, o jai leidžiantis naftos produktų kainos mažinamos su gerokai ilgesniu pavėlavimu“, – teigė V.Katkus.

Užtat pasauliniams naftos koncernams vakar buvo juoda diena. Stambiausia pasaulio kompanija „Saudi Aramco“ neteko net dešimtadalio savo vertės, tačiau tai – palyginti nedaug.

Prancūzijos „Total“ akcijos atpigo 12 proc., Italijos „Eni“ – 17,5 proc., o BP ir „Shell“ akcijos Londono biržoje smuko net penktadaliu.

Tokie sukrėtimai išjudino ir pasaulio valiutų rinką. Palyginti su kitomis, kilo tik euro, Šveicarijos franko ir Japonijos jenos vertė. Šiek tiek atpigo JAV doleris, daugiau nei 4 procentais – Norvegijos krona.

Smarkiai nuvertėjo ir Rusijos rublis. Vakar šioje valstybėje buvo poilsio diena, todėl galiojo dar penktadienį Centrinio banko nustatytas kursas – 75,8 rublio už eurą. Tačiau komerciniuose bankuose euras jau kainavo daugiau nei 87 rublius.

Atsirūgo ir rusų kompanijoms, kurių vertybiniai popieriai žiauriai atpigo Londono fondų biržoje: „Gazprom Neft“ – daugiau nei 11 proc., „Rosneft“ ir „Gazprom“ – daugiau nei po 20 proc., „Novatek“ – per 30 proc.

Mūsų šalies akcijų rinkos tokie uraganai smarkiai nepaveikė – „Nasdaq OMX Vilnius“ indeksas vakar iki popietės sumažėjo apie 2 proc., palyginti su penktadieniu.

Analitiko M.Dubnikovo nuomone, su tiesioginiu koronaviruso poveikiu mūsų šalyje kol kas susidūrė nedaug kompanijų – nebent tos, kurios įrangą ar žaliavas importuoja tiesiai iš Kinijos. Išimtis – tik turizmo sektorius, kuriame iš tiesų prasidėjo nuosmukis.

Vakar šio sektoriaus atstovai kreipėsi į valdžią prašydami sudaryti darbo grupę Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. „Kelionių paketų, skrydžio bilietų užsakymų skaičius jau yra kritęs apie 20 procentų“, – teigė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.

Jau dabar atšaukiama žymi dalis užsakymų viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose, o naujų skaičius yra kritęs apie 20–40 proc., atšaukiami vasarą planuoti renginiai.

„Turime tartis su Vyriausybe, kokias priemones numatysime pusei metų ar metams.

Galvojame net Vyriausybei pasiūlyti šiuo ekstremaliu laikotarpiu sumažinti pridėtinės vertės mokestį iki 5 proc. viskam“, – Žinių radijui sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Kol kas Lietuva nepatenka tarp valstybių, į kurias atsisako skraidyti oro linijos, sąrašą. Bet visos stambiosios aviacijos kompanijos skelbia mažinsiančios reisų skaičių, ypač į koronaviruso paliestus regionus.

Vokietijos „Lufthansa“ anksčiau pranešė sumažinsianti skrydžius 25 procentais, tačiau dabar jau tvirtina, kad jų bus atsisakyta apie pusę.

Portugalijos oro linijos TAP kovą ir balandį atšaukė apie 1,1 tūkst. skrydžių, Irano aviacijos bendrovė apskritai atsisakė skraidyti į Europą. Tuo metu Saudo Arabija uždraudė skristi į Egiptą, Kuveitą, Bahreiną, Iraką, Libaną, Siriją, Pietų Korėją ir Italiją.

Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) prognozuoja, kad oro linijos šiemet greičiausiai neteks nuo 63 iki 113 mlrd. dolerių (55–99 mlrd. eurų) pajamų.

„Finansiškai tai atitiktų nuostolių mastą, kurį pramonė patyrė 2008 metų pasaulio finansų krizės metu“, – teigiama asociacijos pranešime. 

Kaip reikia rengtis neįprastai padėčiai, Lietuvos valdžia galėtų pasimokyti iš Vokietijos. Pastarosios valdantieji nusprendė, kad jei verslui tektų skelbti prastovas dėl koronaviruso, darbuotojai galėtų dirbti trumpiau.

Valstybė tokiu atveju įmonėms atlygintų iki 60 procentų darbo užmokesčio ir kompensuotų socialines įmokas už tą laikotarpį, kurio metu žmonės neturės darbo. Tokia lengvata galės pasinaudoti bendrovės, kuriose darbą laikinai prarastų ne mažiau kaip 10 proc. darbuotojų.

Tiesa, Vokietijos padėtis, palyginti su Lietuva, yra kur kas geresnė, nes ši šalis jau ne pirmus metus iš eilės milijardais eurų skaičiuoja biudžeto perteklių.

Kokio dydžio žalą planetos ir atskirų valstybių ūkiams padarys koronaviruso protrūkis, šiuo metu galima tik spėlioti. Tačiau verslo autoritetai įsitikinę, kad globalizacijai bus suduotas smūgis.

Kylio (Vokietija) pasaulio ekonomikos instituto vadovas Gabrielis Ferbelmayras šią situaciją palygino su „Lehman Brothers“ žlugimu 2008-aisiais, nuo kurio prasidėjo krizė: „Kritus šiam investiciniam bankui paaiškėjo, kokia trapi yra finansų sistema. Dabar įmonės sumažinusios priklausomybę nuo bankų paskolų, užtat teks susipažinti su gamybos sistemos rizika.“

„Globalizacija, paremta gamybos perkėlimu ten, kur ji efektyviausia, jau yra praeitis“, – neslėpė Europos prekybos rūmų Kinijoje vadovas Joergas Wuttke.

Anot Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vyriausiojo ekonomisto Laurence’o Boone’o, po šio viruso protrūkio kompanijos greičiausiai daug atidžiau žiūrės, kaip reikia organizuoti gamybą visame pasaulyje.