Kinija įvardijama kaip pasaulio finansinių technologijų („fintech“) lyderė. Per pastaruosius metus ten tapo itin populiarios įvairios mobiliosios kasdienių mokėjimų paslaugos, sparčiai išaugo jas kuriančių bendrovių pajamos.
Kinijos „fintech“ bendrovės pradėjo pasaulinę plėtrą, kuri neaplenkė ir Lietuvos. Kinams tinkamos čia šiam sektoriui sukurtos palankios reguliavimo sąlygos.
Savo ruožtu Lietuvos bankas, kuris yra iškėlęs ambiciją Lietuvą paversti Europos „fintech“ centru, noriai priima kinų įmones, suteikdamas joms veiklos licencijas.
VSD įspėjo dėl rizikos
2018 m. VSD paskelbtoje ataskaitoje pirmą kartą atkreiptas dėmesys į skubotai ir aplaidžiai vykdomos „fintech“ sektoriaus plėtros keliamas grėsmes, mat į šią sritį bandė žengti priešiškų valstybių įmonės.
„2017 metais priimti Bankų įstatymo pakeitimai sudarė galimybę Lietuvoje steigti specializuotus bankus. Šiomis galimybėmis aktyviai domėjosi ir investavimu užsiimančios bendrovės, įvairias finansines paslaugas teikiančios kompanijos bei finansinių technologijų įmonės, kurių kapitalo kilmė, veikla ir ryšiai Lietuvai priešiškose valstybėse neatitiko nacionalinio saugumo interesų“, – tuomet paskelbė VSD.
2019-ųjų saugumiečių ataskaitoje taip pat tvirtinama, kad „fintech“ sektorius išlieka savotišku bandymų poligonu įtartinas investicijas vykdantiems subjektams.
„2019 m. didžiausią potencialių investuotojų srautą sudarė asmenys, siekę investuoti finansų ir kredito sektoriuje. Buvo pastebėtas didėjantis investuotojų iš trečiųjų šalių susidomėjimas steigti finansinių technologijų, mokėjimų ir elektroninių pinigų įmones.
Paaiškėjo, kad nemaža dalis trečiųjų šalių piliečių, siekusių investuoti finansų ir kredito sektoriuje, tiesiog tikrino savo galimybes ir užsienio investicijoms taikomus „saugiklius“.
Kai kurie investuotojai, sužinoję apie pradėtą patikrą dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams arba po neigiamo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo, nedelsdami atsisakydavo savo investicinių planų“, – teigė VSD.
Žvalgybininkų vertinimu, technologijų plėtra ir ekonominiais įtakos svertais Kinija didina geopolitinę įtaką ir sukuria prielaidas jos ekonominiuose projektuose dalyvaujančių šalių pažeidžiamumui.
Naujausioje VSD ataskaitoje tarp Kinijos galios projekcijos instrumentų taip pat įvardijamas finansinių ir tarptautinio arbitražo institucijų steigimas.
Siekia atverti vartus Kinijai
Tačiau šių perspėjimų, atrodo, visai nepaiso nei kai kurie politikai, nei Lietuvos banko atstovai. Finansų ministras Vilius Šapoka yra viešai pareiškęs, kad Lietuva siekia tapti Kinijos finansinių paslaugų vartais į Europą.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, 2018 metais dalyvavęs Prahoje vykusiame Kinijos investuotojų forume, tvirtino, jog Lietuva pasirengusi imtis koordinatorės vaidmens plėtojant Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimą, kad būtų sukurta palanki „fintech“ verslo aplinka.
„Jau esame užmezgę ryšius su Azijos šalių institucijomis ir, lanksčiai reguliuodami šią sritį, tiesiame tiltus „fintech“ įmonėms.
Per Lietuvos banko mokėjimo infrastruktūrą prieigą prie Europos mokėjimų greitkelio gali gauti ne tik bankų sektoriaus, bet ir elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos“, – tuomet tvirtino M.Jurgilas.
Pasak M.Jurgilo, Kinijos elektroninės prekybos ir atsiskaitymų įmones itin domina „fintech“ sektoriui draugiška reguliacinė aplinka Lietuvoje, taip pat centrinio banko valdoma mokėjimų sistema, kuri suteikia prieigą prie bendros mokėjimų eurais erdvės ir ne ES šalims gali būti vartai į milijardinę Europos mokėjimų rinką.
Įsidarbino buvęs patarėjas
Šiuo metu Kinijos kapitalo „fintech“ įmonių yra iki dešimties. Tai palyginti nedaug, nes 2019 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 210 tokių bendrovių įmonių (2018 m. jų buvo 170).
„CentroLINK“ mokėjimo sistema naudojasi penki Lietuvoje licencijuoti mokėjimo paslaugų teikėjai, kurių akcininkai yra iš Kinijos arba susiję su Kinija.
Neseniai centrinio banko Priežiūros tarnyba nustatė, kad Lietuvoje veikianti Kinijos kapitalo bendrovė „Seven Seas Finance“ neatitiko elektroninių pinigų įstaigai taikomų nuosavo kapitalo reikalavimų ir taip pažeidė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą. Bet Lietuvos bankas įmonės nebaudė, o tik apsiribojo pažeidimo paviešinimu.
Beje, „Seven Seas Finance“ vadovauja buvęs Lietuvos banko valdybos nario M.Jurgilo patarėjas Titas Budrys. Tačiau Lietuvos bankas tvirtina, kad jokio interesų konflikto šiuo atveju nėra.
„Galimi interesų konfliktai, įskaitant ir baigus tarnybą, Lietuvos banke valdomi pagal aiškiai nustatytas procedūras, vadovaujantis Lietuvos banko tarnautojų etikos kodeksu ir jo įgyvendinimo aprašu.
Jeigu būtų buvęs įžvelgtas interesų konfliktas, būtų pritaikytos teisės aktuose nustatytos priemonės“, – teigiama centrinio banko atsakyme.
Jokio išskirtinio patikrinimo
Ar kinų įmonės smarkiai prisideda prie Lietuvos ekonomikos? Galbūt, tačiau, kaip sakė Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė, šiuo atveju vertinamos ne atskiros bendrovės, o visa „fintech“ sistema, tad apie kokį nors kinų indėlį kalbėti būtų sudėtinga.
Nors VSD tiesiogiai įspėjo dėl galimos rizikos, Kinijos kapitalo „fintech“ bendrovėms netaikoma akylesnė stebėsena.
„Tiek licencijavimo, tiek patikrinimo procedūros vienodos visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų kapitalo kilmės, ir iš esmės yra unifikuotos visos ES mastu.
Prieš suteikdami licenciją atsižvelgiame ir į viešojoje erdvėje, ir specialiose duomenų bazėse skelbiamą informaciją, teikiame paklausimus šalies specialiosioms tarnyboms, užsienio šalių priežiūros ir kitoms nepriklausomoms institucijoms.
Atskirai vertiname, kaip įmonės yra pasirengusios užtikrinti kokybiškas paslaugas ir valdyti rizikas, – kokias turi konkrečias priemones, ar jos efektyvios, ar šiomis priemonėmis mokama tinkamai naudotis. Bendrovių steigėjų ir vadovų reputacijos vertinimui taikomas itin griežtas filtras“, – aiškino R.Bagdonienė.
Kinai atsitraukė patys?
Paprastai įmonės, kurios neatitinka reikalavimų, atsijojamos dar prieš licencijavimo procedūras. Tačiau Lietuvos banko atstovė tvirtina, kad yra buvę ir tokių atvejų, kurie buvo minimi ir VSD ataskaitoje, kai, sužinoję apie patikrinimus dėl atitikimo nacionalinio saugumo interesams, investuotojai paraiškas licencijoms atsiimdavo patys.
„Per pastaruosius porą metų pasitaikė trys atvejai, kai paraiškas licencijai pateikusios Kinijos kapitalo „fintech“ bendrovės vėliau paprašė nutraukti vertinimą“, – neslėpė R.Bagdonienė.
Anot jos, į planinių patikrinimų tvarkaraštį šįmet įtrauktos dvi Kinijos kapitalo bendrovės.
„Neatmetame, kad tokių įmonių gali būti ir tarp finansų rinkos dalyvių, kuriuos tikrinsime neplanuotai. Be to, kelias Kinijos kapitalo licencijuotas „fintech“ įstaigas jau patikrinome, esame skyrę ir poveikio priemonių“, – sakė centrinio banko atstovė.
Būtinas tankesnis sietas
Tačiau Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Marius Laurinavičius įsitikinęs, kad šalių, kurios VSD ataskaitose įvardijamos kaip keliančios grėsmę, įmonėms Lietuvoje turėtų būti taikomas ypatingas filtras.
„Kalbant apie rusus ar kinus „fintech“ sektoriuje, aš laikausi paprasto principo – jokio šių šalių kapitalo bent jau į strategines valstybės ūkio sritis būtų geriausia neįsileisti. Paprasčiausiai rizikų yra per daug ir manęs tikrai neįtikins, kad jos valdomos.
Jei tokios bendrovės įsileidžiamos, derėtų rusų ir kinų kapitalą tikrinti pro didinamąjį stiklą, palyginti su paprastu tikrinimu.
Deja, pas mus supratimo šioje srityje labai stinga, jei įsileidžiame net žmones ar jų partnerius, kurie siejami su pinigų plovimu. Ką jau kalbėti apie nacionalinio saugumo grėsmes“, – sakė M.Laurinavičius.
Rizikų valdymą su Kinija ekspertas komentare portale 15min.lt yra palyginęs su kibernetinių grėsmių valdymu bendradarbiaujant su Rusija.
„Nežinau, kaip Lietuvos finansų ministerija ir Lietuvos bankas ketina valdyti tas rizikas kartu su komunistine Kinija, bet bent jau man toks valdymas primena Ispanijos norą kibernetinio saugumo grėsmes valdyti kartu su Rusija arba naująją Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvą bendradarbiauti su Rusija to paties kibernetinio saugumo ir gynybos srityse“, – dėstė M.Laurinavičius.
Nėra tinkamų instrumentų
Seimo nario Manto Adomėno nuomone, yra didelė rizika, kad mūsų šalis gali tapti tramplinu į ES rinką kinų bendrovėms, siejamoms su šios valstybės žvalgybininkais, ar tiesiog užsiimančioms technologijų vagystėmis.
„Deja, mes nelabai turime instrumentų joms patikrinti. Šiuo atveju su Rusija kur kas paprasčiau, nes esame atsparesni jos keliamoms grėsmėms, jas suvokiame ir esame pajėgūs atskirti, kuris projektas yra tiesiog verslas, o kuris susijęs su valstybiniais interesais ar slaptosiomis tarnybomis.
O dėl Kinijos mes neturime panašios patirties, analitikų, net kiniškai kalbančių žmonių.
Be to, tai itin uždara valstybė“, – aiškino Seimo narys.
Pasak M.Adomėno, kitų valstybių patirtis parodė, kad daugelis Kinijos kompanijų projektų Vakaruose yra vykdomi su šios šalies valdžios žinia. „Todėl būčiau itin atsargus Rusijos ar Kinijos kapitalo įmonių atžvilgiu“, – teigė parlamentaras.
