Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina krito 29,9 proc. iki 36,05 JAV dolerio už barelį. O balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina sumažėjo 30,9 proc. iki 28,52 JAV dolerio už barelį.
Saudo Arabija sekmadienį sumažino savo naftos kainas labiausiai per pastaruosius 20 metų, davusi pradžią kainų karui, pranešė agentūra „Bloomberg“.
Praėjusios savaitės pabaigoje susitikę pagrindiniai pasaulio naftos gamintojai tarėsi dėl papildomo gavybos mažinimo, kuris leistų atlaikyti naujojo koronaviruso poveikį „juodojo aukso“ paklausai, tačiau Maskva atsisakė papildomai sumažinti gavybą.
Dėl to Saudo Arabija – pirmaujanti pasaulyje naftos eksportuotoja – balandį Azijos užsakovams pristatomos naftos kainą sumažino 4–6 JAV doleriais už barelį, o JAV užsakovams parduodamos naftos kainą apkarpė 7 JAV doleriais už barelį.
Europai Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ savo „Arabian Light“ rūšies naftą, palyginti su „Brent“ kaina, parduoda net 10,25 JAV dolerio už barelį pigiau ir šis kainų skirtumas neturi precedento, pažymėjo „Bloomberg“.
„Nubausti Rusiją“
„Saudo Arabija, regis, yra pasiryžusi nubausti Rusiją, – pareiškė finansų maklerio bendrovės OANDA analitikas Jeffrey Halley. – Naftos kainos kelis ateinančius mėnesius greičiausiai bus prislėgtos, nes koronavirusas stabdo ekonomikos augimą, o Saudo Arabija atsuka čiaupus ir siūlo savo naftą su milžiniškomis nuolaidomis.“
Vos prasidėjus pirmadienio prekybos sesijai, naftos kainos trumpam buvo kritusios net 30 proc., tačiau vėliau šiek tiek atsitiesė.
Visgi rytinis jų kritimas buvo didžiausias nuo 1991 metų Persijos įlankos karo laikų, rašo agentūra „Bloomberg“.
Naujieji įvykiai primena apie naftos kainų karą, kuris kilo 2014 metais ir dėl kurio naftos kainos smuko žemiau 30 JAV dolerių už barelį kartelės.
Tai sudavė skaudų smūgį nuo naftos itin priklausomų Persijos įlankos šalių pajamoms ir jas privertė imtis griežto taupymo priemonių bei skolintis, kad būtų galima užlopyti biudžeto skyles.
Išprovokavo griūtį Azijos akcijų rinkose
Sparčiai plintančiam koronavirusui kurstant baimę dėl pasaulio ekonomikos, kurią dar padidino naftos kainų griūtis, pagrindiniai Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono akcijų indeksai pirmadienį smarkiai krito.
Mirtinam virusui pasaulyje pasiglemžiant vis daugiau gyvybių, investuotojai kratosi rizikingesnio turto ir renkasi saugias investicijas. Dėl to brangsta auksas ir Japonijos jena, o JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas smunka į rekordiškai žemus lygius.
Įvairių pasaulio šalių vyriausybėms ir centriniams bankams jau pradėjus įgyvendinti skatinamąsias priemones arba rengiantis jų imtis, COVID-19 plitimas daro didžiulį spaudimą pasaulio ūkiams ir kursto nerimą dėl pasaulinės recesijos.
Japonijoje „Nikkei 225“ nuo sesijos pradžios krito 5,9 procento. Kinijos „Shanghai Composite“ nusileido 2,4 proc., o Honkongo „Hang Seng“ – 3,5 procento. Pagrindiniai Sidnėjaus ir Manilos indeksai krito po maždaug 6 proc., Bankoko indeksas – 5 proc., o Mumbajaus, Singapūro, Seulo, Džakartos ir Velingtono indeksai – po daugiau nei 3 procentus.
Bendrą nuosmukį akcijų rinkose dar paspartino naftos rinkose prasidėjęs aktyvus išpardavimas.
