„Būtų gerai, kad bent penki laipsniai šalčio pasilaikytų kurį laiką“, – dar praėjusių metų gruodį „Lietuvos rytui“ sakė „Klaipėdos energijos“ vadovas Antanas Katinas.
Tačiau tokioms šilumos tiekėjų ir gamintojų viltims išsipildyti nebuvo lemta, todėl jos pardavimas sumenko. Tiesa, gelbėjo bent jau smukusios biokuro kainos.
Ieško naujų klientų
„Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka neslėpė, kad šį sezoną sumažėjo ir šilumos pardavimas, ir įmonės pajamos.
Tuo metu Utenos šilumos tinklų vadovas Darius Šinkūnas teigė, kad finansiniu atžvilgiu šie metai bus panašūs į ankstesnius. Palyginti su 2019-ųjų pradžia, dabar biokuras, kuris šio miesto šildymo sistemoje sudaro net 98 procentus kuro, yra maždaug ketvirtadaliu pigesnis.
„Vis dėlto orai tikrai nelepino – energijos vartojimas ir jos pardavimas smuko. Tiesa, mums padeda tai, kad gaminame ir parduodame elektros energiją, kurios kainos pakilo“, – pasakojo D.Šinkūnas.
Savo ruožtu „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius A.Katinas sakė, kad įmonė bando pritraukti naujų vartotojų.
„Statomi nauji namai, kitokie pastatai, mūsų tiekiama šiluma dabar yra itin pigi, todėl bandome privilioti naujų ir susigrąžinti senus klientus. Pavyzdžiui, tokius, kurie anksčiau nusprendė šildytis dujomis ar elektra. Juk pastaroji šiais metais pabrango. Tik taip ir įmanoma pragyventi“, – aiškino A.Katinas.
Jo teigimu, šilumos tiekimo įmonėms net ir šilta žiema neturėtų pernelyg daug įtakos, jei savo pareigas atliktų Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) tarnautojai. Prieš porą metų jie vėlavo perskaičiuoti šilumos kainas net 24 bendrovėms, šiuo metu – aštuoniolikai.
„Tai visiškai išbalansuoja finansinius srautus. Akcininkams dabar galima parodyti gražų pelną, bet jo iš tiesų nėra, nes vėliau permokas teks grąžinti vartotojams. Nesuvokiama, kodėl kaina negali būti perskaičiuota laiku“, – piktinosi uostamiesčio bendrovės vadovas.
Kainos – žemumose
„Šis šildymo sezonas itin palankus vartotojams – šilumos kainos vienos mažiausių per pastarąjį dvidešimtmetį ir vargu ar jau galėtų būti mažesnės“, – sakė Nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius.
Anot jo, miestuose šilumos poreikis sumažėjo apie 10–15 proc.
Gamintojams tai reiškė mažesnę gamybos apimtį, aktyvesnę konkurenciją dėl rinkos dalies, papildomas sąnaudas dėl jau įsigyto, tačiau ne visiškai panaudoto biokuro.
„Savaime suprantama, tai lėmė ir mažesnes pajamas“, – neslėpė asociacijos vadovas.
Daugiausia skirtingų šilumos gamintojų veikia Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje, tad ir konkurencija šiuose miestuose yra aktyviausia.
VERT kas mėnesį skelbia šilumos kainų Lietuvoje statistiką, kurioje apžvelgia maždaug 50 šalies miestų.
Šie duomenys rodo, kad praėjusiais metais šaltuoju laikotarpiu Vilnius, Kaunas ir Klaipėda laikėsi pigiausiai besišildančių miestų dešimtuke, o atšilus orams – net ir penketuke.
„Visada galima sakyti, kad Šiauliuose ar Utenoje nėra konkurencijos, o ten šiluma irgi pigi. Bet tas kainų skirtumas – šimtosios cento dalys. Mano nuomone, labiau reikėtų aiškintis ne tai, koks modelis – Kauno ar Šiaulių – geresnis, o spręsti problemas tuose miestuose, kuriuose šilumos kainos vis dar yra daug aukštesnės“, – svarstė V.Kisielius.
VERT duomenimis, vasarį pigiausia šiluma buvo Utenoje – 4,14 cento už kilovatvalandę (be pridėtinės vertės mokesčio).
O brangiausia buvo Biržuose – net 9,06 ct/kWh. Čia vietoj įprastinio biokuro naudojamos medienos granulės, be to, realizuojama palyginti nedaug šilumos, todėl jos kaina yra didžiulė.
Įžvelgė nelygias sąlygas
Kaune šiuo metu šilumos gamintojų yra daugiausia, tačiau jų gretas dar papildė ir Kauno kogeneracinė jėgainė, kuri netrukus ims veikti visu pajėgumu.
„Pas mus konkurencija su nepriklausomais šilumos gamintojais ir taip aštri, ypač šią žiemą. Bet įjungus kogeneracinę elektrinę teks dar aršiau stumdytis pečiais“, – sakė „Kauno energijos“ atstovas Ū.Staselka.
Anot V.Kisieliaus, dar net nepradėjus statyti Kauno kogeneracinės jėgainės buvo daug kalbama apie perteklines galias, apie tai, kad šis įrenginys vasarą gali gaminti daugiau šilumos, nei reikia visam miestui.
„Atrodo, kad Kaunas, kuris vienas pirmųjų iškastinį kurą šilumos ūkyje pakeitė aplinkai draugišku biokuru, žengia žingsnį atgal ir šiltuoju laikotarpiu šildymo poreikius užsitikrins deginamomis atliekomis. Didžioji dalis čia veikiančių šilumos gamybos įrenginių stovės be darbo, nes nebus pajėgūs konkuruoti su atliekų deginimo jėgaine vien dėl kuro įsigijimo sąlygų.
Juk biokurą šilumos gamintojams reikia įsigyti biržoje, tuo metu Kauno kogeneracinei jėgainei kuras ne tik nekainuos, bet ir už jo sudeginimą bendrovei sumokės atliekų tvarkytojai. Konkuruoti su šia jėgaine bus pajėgūs nebent tik tie gamintojai, kurie gauna skatinamąjį tarifą už žaliosios elektros energijos gamybą“, – svarstė V.Kisielius.
Kainos vis mažėja (ct/kWh, vasaris)
Metai Kaina
2012 7,75
2013 7,53
2014 6,83
2015 6,20
2016 5,71
2017 4,87
2018 5,21
2019 5,50
2020 4,78
Šaltinis: VERT
