Rekordiniai Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkos metai galėtų implikuoti, kad sukaupti pradinį įnašą lietuviams darosi vis lengviau, tuo metu paslaugą teikiančios bendrovės pasakoja, kad išperkamosios nuomos populiarumas metams bėgant išlieka stabilus.
Buvo nerimo
Išperkamosios būsto nuomos paslaugą siūlantys nekilnojamojo turto vystytojai pirkėjams suteikia galimybę pradinio įnašo dalį (15 proc. buto kainos) išskaidyti į kasmėnesines buto nuomos įmokas.
Taip pirkėjai dvejų ar trejų metų laikotarpį nuomojasi butą, kurį vėliau, nuomos lėšomis sukaupę pradinį įnašą ir gavę banko paskolą, gali nusipirkti.
Prieš ketverius metus išperkamąja nuoma butą įsigijusi Dovilė pripažino – nerimo buvo, tačiau dabar tikrai rekomenduotų šią paslaugą ir kitiems.
Vilnietė pasakojo išperkamosios nuomos pasiūlymu susigundžius, nes tai buvo galimybė įsigyti būstą be pradinio įnašo, kurį sukaupti nėra paprasta. Moteris dvejus metus nuomojosi studijos tipo butą, o po nuomos laikotarpio gavo banko paskolą.
„Nuoma buvo nemaža, siekė 450 eurų, o butas nedidelis, nedidelės vertės. Tačiau natūralu, kad susidarė tokia suma. Už 35 kv. metrų naujos statybos buto Vilniuje nuomą reikėtų mokėti 300 eurų. Tai čia tas pats, kas nuomotis butą, bet dar dvejus metus atsidėti po 150 eurų.
Šis „Hanner“ „Ozo namų“ išperkamosios nuomos projektas buvo pirmas toks Lietuvoje. Tada tai buvo naujas dalykas, todėl buvo ir nerimo, kaip viskas bus. Tačiau viskas praėjo tikrai sklandžiai“, – kalbėjo Dovilė.
Moteris pasakojo nerimavusi, kad galbūt pagyvenus metus pamatys, kad nepatinka butas arba vieta, tačiau jau didelė suma bus sumokėta nuomai ir pinigai pradings. Tačiau didžiausia baimė buvo dėl banko paskolos.
„Prieš pasirašant nuomos sutartį gauni iš banko išrašą, kuriuo bankas patvirtina, kad tavo dabartinėmis finansinės sąlygomis jie išduotų tam tikro dydžio paskolą. Bet žinome, kad ekonomika gali pasikeisti, gali pasikeisti ir mano finansinė padėtis. Tarsi ir gyveni savame bute, bet negali iki galo būti ramus, kad gausi paskolą ir viskas bus gerai“, – prisiminė Dovilė.
Moteris tikino, kad toks būdas jai visiškai pasiteisino – net atsižvelgiant į tai, kad tuomet dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą.
„Žinome, kad bankai gal kiek kreiviau žiūri į „individualistus“ ir taiko šiek tiek griežtesnes sąlygas, bet iš tiesų viskas praėjo sklandžiai ir tvarkingai, galiausiai net keliais mėnesiais anksčiau, sumokėjus į priekį, man pavyko pasiimti paskolą“, – pasakojo vilnietė.
Sumažėjęs poreikis
Tuo metu nekilnojamo turto agentūros „Ober-haus“ Vilniaus senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada teigė, kad išperkamosios nuomos projektai Lietuvoje „neprilipo“.
Jo teigimu, pagrindinis išperkamųjų projektų tikslas ir priežastis, kodėl jie atsirado – griežtesnės bankų skolinimo sąlygos.
„Lietuvos bankas sugriežtino Atsakingo skolinimosi politiką, pakėlė pradinio įnašo kartelę. O jauniems, kad ir geras pajamas turintiems žmonėms ta pradinio įnašo kartelė kartais yra sudėtinga – sukaupti 30 tūkst. ar 50 tūkst. pradinio įnašo nėra taip paprasta.
Tačiau kadangi pati nekilnojamo turto rinka yra tokia aktyvi ir auganti, gyventojų pajamos auga, tai ir bankų skolinimas tapo aktyvesnis. Išperkamąja nuoma statytojas finansuoja jauną pirkėją – tai tarsi pardavimų skatinimo įrankis. Bet paklauskime savęs, kiek čia tuos pardavimus reikia skatinti, kai jie rekordus muša“, – kalbėjo M.Čiulada.
Vis dėlto, ypatingų išperkamosios nuomos rizikų NT brokeris neįžvelgė – jo teigimu, rizika visada yra, tačiau pirkėjas, prieš ryždamasis tokiam žingsniui, paprastai yra įvertinęs savo galimybes.
Taikėsi prie kliento
Išperkamosios nuomos projektų Lietuvoje pradininkas, statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis portalui lrytas.lt pasakojo, kad idėja sukurti „Rent2buy“ paslaugą kilo 2015 metais, siekiant prisitaikyti prie jauno kliento.
„Tuo metu matėme nemažai jaunų žmonių, kurie gauna gerus atlyginimus, bet jų gyvenimo būdas toks, kad jiems sutaupyti 15 proc. pradinio įnašo būsto įsigijimui yra be galo sunku.
Jauni žmonės nori gyventi čia ir dabar, nori džiaugtis gyvenimu – nenori trejus ar penkerius metus taupyti, atsisakyti daugelio gyvenimo malonumų ir tik tada džiaugtis, kad turi nuosavą butą“, – kalbėjo „Hanner“ vadovas.
A.Avulio teigimu, išperkamosios nuomos įmokos būna tik 10–15 proc. didesnės, negu nuomojantis būstą įprastai, tačiau pirmuoju atveju pinigai nėra prarandami – nuomos įmokos kaupiamos atskiroje sąskaitoje, ir, praėjus dvejiems metams, galima kreiptis į banką dėl būsto paskolos.
„Hanner“ vadovas tikino, kad anksčiau minėtos rizikos, nors egzistuoja, yra lengvai valdomos, o atvejų, kada pirkėjas galiausiai negavo paskolos – vienas iš šimto.
„Mes randame sprendimus – jei jau žmogus negauna paskolos, tada pratęsiame sutartį dar pusei metų, palaukiame. Jeigu kas žmogaus gyvenime keičiasi, jis gali sutartį perleisti kitam, ir pinigai neprapuola.
Sukūrėme tokį modelį, kad kiekvienu atveju klientas iš šio susitarimo gali pasitraukti ir nieko neprarasti. Jis praras tuos pinigus, kuriuos sumokėjo, bet už tai jis gavo paslaugą, nuomavosi būstą ir gyveno jame“, – kalbėjo A.Avulis.
Jis tikino negalįs teigti, kad „Rent2buy“ paslauga yra itin populiari, tačiau nuolat atsiranda jos besiteiraujančiųjų – nuo paslaugos įkūrimo buvo sudaryta virš 400 sutarčių.
Šiuo metu „Hanner“ klientams nesiūlo būstų išperkamąja nuoma, tačiau A.Avulis pasakojo, kad artimiausiu metu tokių pasiūlymų turėtų pasirodyti – epizodiškai ši paslauga naudojama visose įmonės projektuose.
„Negalime visų butų parduoti su šia paslauga, nes pinigus gauname tik po dvejų, kartais po trejų metų. Kai mums lengviau gyventi, tada paleidžiame „Rent2buy“ pasiūlymų, kai mums sunkiau gyventi – butus parduodame, kad turėtume pinigų“, – pasakojo įmonės vadovas.
Vis dėlto, „Hanner“ išperkamosios nuomos projektai kol kas liks tik Vilniuje – į kitus Lietuvos miestus projekto plėstis neplanuojama.
