Prieš dvejus metus 45 metų klaipėdietis kreipėsi į vieną užsienio šalies banką prašydamas suteikti paskolą verslui plėtoti.
Jo finansinės operacijos elektroninėje erdvėje bankininkams sukėlė įtarimų.
Vyras prašė rezervuoti daugiau nei 600 tūkst. eurų. Po to jis kreipėsi į kelias Vakarų Europos šalių kompanijas prašydamas suteikti statybinių medžiagų, elektronikos, kitokių prekių, įvairių paslaugų.
Pasitelkęs į pagalbą jaunesnį 26 metų bendrininką, šis aferistas suklastotus dokumentus siuntinėjo įvairioms įmonėms, aiškino, kad jo verslui bankas rezervavo didelius pinigų išteklius.
Painią finansinės apgaulės schemą elektroninėje erdvėje sumanęs klaipėdietis, mėtydamas pėdas, į ją buvo įtraukęs ne vieną banką.
Aferistus pražudė godumas – bankas atkreipė dėmesį, kad paskolos prašęs lietuvis anksčiau tokių solidžių sumų savo sąskaitose neturėjo, sudėtingesnių finansinių operacijų neatlikdavo.
Prašęs bankininkų jo vardu rezervuoti didžiulę paskolą, vyriškis nurodė fiktyviai veikiančių įmonių kilmės šalį.
Sunerimęs užsienio bankas apie įtartiną klientą ir jo užmačias iš karto pranešė Lietuvos teisėsaugai. Paaiškėjo, kad Klaipėdos apskrityje gyvenantis vyras jau ne kartą buvo patekęs į policijos akiratį dėl panašių finansinių machinacijų.
Surasti sugyventinės namuose gyvenusio aferisto nepavyko – pasprukęs į Ukrainą jis ten ir toliau kurpė nusikalstamus planus. Buvo paskelbta tarptautinė bėglio paieška.
Bendradarbiaujant su užsienio teisėsaugininkais vyras pernai rugsėjį pagal tarptautinį arešto orderį buvo sulaikytas Ukrainoje, kur slapstėsi pas gimines, ir atgabentas į Lietuvą.
Iš pradžių teismas įtariamojo laisvę apribojo trims mėnesiams, o paskui skyrė švelnesnę kardomąją priemonę. Klaipėdietis įpareigotas niekur neišvykti, jam užmauta elektroninė apykojė.
Policijos tyrėjai vyrą apibūdina kaip „laisvo oro elektroninėje erdvėje“ pardavėją. Jokio nuosavo kapitalo neturintis, kažkokių „popierinių“ įmonių steigėjas tik vaidino verslininką.
„Nedaug trūko, kad jie būtų pradėję įgyvendinti savo planus. Bankas, nors ir rezervavo paskolą tariamam klientui, laiku pastebėjo keistus manevrus“, – kalbėjo Klaipėdos apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vadovas Zigmas Turskis.
Sugaudyti tokio kalibro nusikaltėlius, pasak Z.Turskio, nėra lengva – jie nuolat keičia savo adresus elektroninėje erdvėje, gyvenamąją vietą, dažnai migruoja iš vienos Europos šalies į kitą.
Už sukčiavimą elektroninėje erdvėje siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą, dokumentų klastojimą įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
