„Esant tokiam dideliam darbo jėgos judėjimui piktnaudžiavimo atvejai, deja, neišvengiami. Panašiai buvo ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai lietuviai vykdavo į Jungtinę Karalystę“, – neslėpė Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis.
Tiesa, kur kas daugiau ukrainiečių traukia į Lenkiją ar net Vokietiją.
– Ambasadoriau, kaip šiandien laikosi Ukraina? – lrytas.lt pasiteiravo M.Janukonio.
– Ukraina turi visą eilę iššūkių – tebesitęsiantis karinis konfliktas Donbase, paskutiniai apšaudymai ir situacijos paaštrėjimas tą gerai įrodo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra vis dar populiarus tarp gyventojų – prezidento populiarumas laikosi didesnis nei 60 proc., ir šį populiarumą bandoma išnaudoti nukreipiant į reformas, kurios Ukrainoje yra reikalingos.
Bet tai, žinoma, užtruks, nes, tarkime, žemės pardavimo ar sveikatos reformos yra jautrios visuomenėje ir reikalauja daug politinių pastangų.
Mes tą sekame su susidomėjimu, nes liepos mėnesį Vilniuje vyks didelė tarptautinė konferencija, skirta būtent Ukrainos reformoms. Šią konferenciją rengiame kartu su Ukrainos vyriausybe, ir tai yra tęsinys anksčiau buvusių konferencijų Londone, Kopenhagoje, Toronte. Ši konferencija įrodo, kad tarptautinė bendrija remia reformas ir reiškia solidarumą su Ukraina. Tikime, kad šalis gali būti sėkminga.
– Ar pastaraisiais metais daugėja į Lietuvą dirbti atvykstančių ukrainiečių? Ką rodo išduodamų vizų statistika?
– 2018-aisiais išdavėme truputį daugiau nei 20 tūkst. nacionalinių vizų, pernai – daugiau nei 18 tūkst. Tokia viza gali būti išduodama iki 12 mėnesių.
Tačiau tai ne visai tiksliai atspindi dirbančių ukrainiečių skaičių, nes dėl nacionalinių vizų jie gali kreiptis tiesiogiai į Lietuvos institucijas, pavyzdžiui, Migracijos departamentą. Todėl prognozuojame, kad realiai pas mus dirbančių ukrainiečių skaičius – apie 25–30 tūkstančių.
Vilnius, kaip turintis didžiausią ekonominį potencialą Lietuvos regionas, ko gero, pritraukia daugiausia jų, bet matome judėjimą ir į kitus miestus.
– Ar šiuo atžvilgiu kaip nors konkuruojame su Lenkija?
– Viskas priklauso nuo konkrečių darbo pasiūlymų ir darbo vietų. Ukrainiečiai vyksta į Lietuvą, Lenkiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes.
Tačiau Lenkijoje ukrainiečių yra gerokai daugiau nei Lietuvoje – įvairiais apskaičiavimais, apie pusantro milijono.
Mes savo dydžiu ir rinka negalime konkuruoti su lenkais, bet vis tiek matome, kad mūsų šalis yra patraukli ukrainiečiams.
Daugiausia čia vyksta vairuotojai, statybininkai, suvirintojai, kurie dirba laivų statybos sektoriuje. Pastarieji keliauja į Klaipėdą.
– O kaip dėl aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų? Ukraina laikoma talentingų informacinių technologijų (IT) specialistų šaltiniu, žinoma, jų gaunami atlyginimai šioje šalyje yra gerokai aukštesni nei kitų specialybių. Todėl pastarųjų specialybių atstovai, tikriausiai, patenkinti uždarbiu ir neplanuoja emigruoti iš Ukrainos?
– Iš tiesų, su aukštos kvalifikacijos darbuotojais yra kita situacija, ir jei kalbėtume apie IT specialistus, kuo garsėja Ukraina, nes čia didžiulis potencialas šioje srityje, jie mažiau skuba išvažiuoti į kitas valstybes, nes dirbdami savoje šalyje gauna užsakymus iš tarptautinių kompanijų. Ukraina pagal IT paslaugų eksportą yra viena pagrindinių valstybių Europoje.
– Kas dažniausiai būna jų darbdaviai – lietuvių kapitalo įmonės ar ukrainiečių pas mus įkurtos bendrovės?
– Paprastai jie kreipiasi į įdarbinimo įmones, kurios padeda sutvarkyti reikalingus dokumentus. Tuomet – į ambasadą dėl nacionalinės vizos. Bet daugiausia tuo užsiima ukrainiečių vietinės įmonės.
– Lietuvoje pastaruoju metu girdime nemažai istorijų apie darbuotojų iš Ukrainos išnaudojimą Lietuvos įmonėse. Kai kurie ukrainiečiai čia buvo ne tik finansiškai išnaudoti, bet dar ir sumušti. Ar tokie atvejai neatbaido ukrainiečių atvykti į Lietuvą? Ar yra kokių nors atgarsių Ukrainoje po tokių istorijų viešinimo?
– Iš tikrųjų mes nepastebėjome, kad tokios pavienės istorijos pakeistų ukrainiečių nusiteikimą, nes pastaruosius porą metų matome gana stabilų išduodamų vizų skaičių Ukrainos piliečiams. Šie negatyvūs atvejai, manau, yra neišvengiami, nes esant tokiam dideliam darbo jėgos judėjimui pasitaiko piknaudžiavimo atvejų.
1990-ųjų pradžioje taip pat buvo tokių atvejų ir tarp lietuvių, kurie vykdavo į Jungtinę Karalystę ir kitas šalis. Čia galima matyti analogiją, bet mūsų, kaip ambasados, tikslas yra, kad tie, kurie kreipiasi dėl vizos, turėtų tvarkingus dokumentus ir būtų aiškiai identifikuotas darbdavys Lietuvoje, tvarkingos darbo sutartys ir kiti reikalingi dokumentai.
– Ar iš tiesų Ukrainos ekonominė padėtis yra tokia, kad reikia vykti užsidirbti į užsienį?
– Iš tikrųjų po didžiulio ekonomikos nuosmukio, kuris buvo 2015-aisiais ir, žinoma, buvo susijęs su Rusijos agresija prieš Ukrainą bei dalies Rytų Ukrainos teritorijos okupacija, dabar situacija tikrai didžiąja dalimi stabilizuota, makroekonominiai šalies rodikliai yra pakankamai geri, jau dvejus metus iš eilės fiksuojamas ekonomikos augimas. Praėjusiais metais jis siekė truputį daugiau nei 3 proc.
Matome, kad šalyje kyla atlyginimai, atsiranda daugiau darbo vietų, stabilus valiutos kursas, stipriai padidėjo tarptautiniai rezervai. Vidutinis atlyginimas Ukrainoje yra truputį didesnis nei 300 eurų, Kijeve jis didesnis, nes čia aukštesnis ekonomikos ir pragyvenimo lygis, palyginti su likusia Ukraina. Pastaraisiais metais Ukrainoje vidutinis atlyginimas turi tendenciją po truputį didėti.
Tačiau ir iššūkių daug, žinome, kad Ukraina iki šiol neturi susitarimo su tarptautiniu valiutos fondu ir užsienio skola yra pakankamai didelė našta šaliai, bet kol kas ekonominė situacija yra pakankamai stabili.
Matome ir tam tikrą kainų augimą. Bendras kainų lygis išlieka žemesnis nei Lietuvoje, bet Ukrainoje ir ypač Kijeve tas kainų augimas tikrai jaučiamas. Jis nėra dramatiškas, bet jis yra. Tai susiję ir su infliacija, ir bendru ekonomikos kilimu.
– Tačiau lietuvius vis dar vilioja ukrainietiškos kainos – juk, atsiradus daugiau tiesioginių skrydžių, žmonės vyksta į Kijevą, Lvovą, Odesą ilsėtis arba švęsti, praleisti savaitgalių?
– Iš tikrųjų didžiulis proveržis buvo bevizis režimas, kuris įsigaliojo su ES 2017-ųjų vasarą. Taip pat svarbus dalykas – sparčiais tempais auganti oro pervežimų, keliaujančių lėktuvais žmonių rinka.
Ukrainoje keleivių augimas yra vienas didžiausių Europoje, kai kuriuose oro uostuose jis siekia 20–30 proc. kasmet. Tai liečia ir Lietuvą, nes šiuo metu oro susisiekimas tarp Lietuvos ir Ukrainos yra pats geriausias per visą laikotarpį, yra daugybė tiesioginių skrydžių ne tik iš Kijevo, bet ir kitų šalies miestų.
Ir mes tą matome pagal turizmo skaičius – ukrainiečiai tarp visų šalių yra 6 vietoje Lietuvoje pagal atvykstamąjį turizmą. Tai – pakankamai aukšta vieta, žinant, kad pirmas vietas užima artimiausi Lietuvos kaimynai.
Taip pat matome didelį turistų iš Lietuvos augimą į jūsų paminėtus miestus. Tai yra pagrindiniai regionai, kur vyksta lietuviai ir tas augimas taip pat siekia po 20 proc. kasmet. Ukraina turi daug ką pasiūlyti ir pažintine, kultūrine, istorine prasme. Taip pat kainos čia yra pakankamai priimtinos mūsiškiams.
– Po mėnesio baigiasi jūsų, kaip Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje, kadencija. Kokie tolimesni jūsų planai?
– Toliau, matyt, grįšiu į Lietuvą. Yra planas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje.
Įmonių – šimtai
Registrų centro duomenimis, 2010 metų pradžioje Lietuvoje veikė 122 anksčiau įsteigtos bendrovės, kuriose daugiau nei 50 proc. akcijų turėjo fiziniai asmenys iš Ukrainos. Tais pačiais 2010-aisiais jų buvo įkurta dar 38.
Vėliau kreivė pamažu kilo: 2011 metais įregistruotos 68 naujos ukrainiečių kontroliuojamos bendrovės, 2012-aisiais – 228, 2013-aisiais – 297. Daugiausia jų – net 352 – įsteigta 2014 metais, kai pavasarį prasidėjo Rusijos ir Ukrainos nesutarimai, pavirtę Krymo aneksija.
2015 metais įkurtos 199, 2016 m. – 293, 2017 m. – 305, 2019 m. – 205 ukrainiečių valdomos bendrovės.
