„Baltik vairas“: kritinė situacija bus gegužę
Didžiausia dviračių gamintoja Šiaurės Europoje Šiaulių „Baltik vairas“ Kinijoje turi kelias dešimtis partnerių, iš jų siunčiasi apie 30 proc. dviračiams reikalingų dalių. Jos laivais į Lietuvą keliauja apie du mėnesius.
Įmonės vadovas Žilvinas Dubosas sako, kad Kinijos įmonėms apribojus veiklą, Lietuvoje teko atidėti kelių tūkstančių dviračių gamybą. Iš viso per metus įmonė pagamina apie 300 tūkst. dviračių.
„Kol kas nėra didelės problemos, bet ji prasidės gegužės mėnesį, tada bus kritinė padėtis. Tas, kas išplaukė iš Kinijos iki ligų, tas atplaukė ir turim darbo, dėl to pavėluotai tą pajausime. Kol kas esame laukime, nes neaiški galutinė įtaka“, – BNS sakė Ž. Dubosas.
„Nepaisant to, jog kalbama, kad kai kuriuose regionuose atsidarė gamyklos, bet kas iš to, jeigu atsidarė su 15 proc. dirbančiųjų. Tas negelbėja. (...) Žinote, jeigu trūksta bent vieno mažiausio varžtelio, dviračio jau nebepagaminsi“, – pridūrė jis.
Ž. Duboso teigimu, didžiausia bėda, jog kai kurių komponentų nėra galimybės įsigyti Europoje, nes jie gaminami tik Kinijoje arba Tolimuosiuose Rytuose. Pasak jo, kai dalys bus pagamintos, įmonė sieks kuo skubiau jas atsivežti traukiniais ir lėktuvais.
„Paprastai stabdome gamyklą rugpjūčio mėnesį, bet, ko gero, reikės paatostogauti gegužės mėnesį“, – teigė „Baltik vairo“ vadovas.
Anot jo, kol kas nepanikuojama, nes užsakymų yra, tačiau jie gali būti pavėlinti, o tai gali paveikti ir įmonės šių metų finansinius rezultatus – metai prasidėjo 2019-ųjų rugsėjį ir baigsis šių metų rugpjūtį.
Respiratoriais prekiaujanti įmonė nežinomybėje
Respiratorių, darbo drabužių bei kitų saugos priemonių prekybos bendrovės „DSP plius“ vadovė Irma Spudienė sako, kad pastarosiomis savaitėmis respiratorių poreikis smarkiai išaugo, tačiau įmonė negali patenkinti milžiniško jų poreikio.
„Pagrindinė priemonė apsisaugoti yra respiratorius (...). Tokių užklausimų, skambučių kasdien dar gyvenime nesame patyrę. (...) Milijonais, milijardais, tokių užklausų nesame turėję. (...) Mes tokius pardavimus muštumėm, bet nėra iš kur atsivežti“, – sakė I. Spudienė.
Jos teigimu, įmonė priversta grąžinti pinigus žmonėms, jau sumokėjusiems už prekes, nes dar nespėjus išimti prekės iš internetinės svetainės, ji jau būna parduota.
Anot I. Spudienės, įmonė prekes perka iš tiekėjų Europoje, o pastarieji importuoja iš Kinijos, kur gaminama didžioji dalis respiratorių, tačiau jų trūksta pačioje Kinijoje.
„Ne tik respiratoriai, absoliučiai visi darbo rūbai, batai, kas būdavo iš Kinijos – jau dabar tiekėjai įspėjo, kad pristatymo terminai neaiškūs. (...) Datos yra nenurodomos, jokių įsipareigojimų nebeprisiima gamintojai, čia baisiausia nežinomybė“, – sakė bendrovės vadovė.
I. Spudienės manymu, tokia situacija – gera proga pasireikšti gamintojams Europoje, nes neaišku, kada padėtis Kinijoje normalizuosis.
LED lempų pristatymas vėluoja
Kauno LED šviestuvų prekybos bendrovės „BY&N“, visą produkciją perkančios Kinijoje, komercijos vadovas Kęstutis Černeckas sako, kad įmonė spėjo didelę dalį produkcijos užsisakyti iki koronaviruso protrūkio, todėl kol kas įtakos veiklai nejaučianti.
Anot jo, daugiau nepatogumų kelia nauji užsakymai, nes prekių pristatymas ilgėja maždaug trim savaitėm.
„Dirbam ne vien Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose. Dažniausiai su naujais projektais, ten turime daugiau komunikuoti su klientais, kada prekių jiems reikės ir identifikuojame pristatymo terminus. Turime iki trijų savaičių prailgėjusį pristatymo terminą“, – sakė „BY&N“ vadovas.
Įmonė nerimauja, kad pavasarį, kai ištuštės atsargos, gali būti tiekimo sutrikimų, nes kinams teks priimti ne tik einamuosius užsakymus, bet ir tuos, kurių negalėjo įvykdyti žiemą.
„Kai gamyklos pradės darbus nuo kitos savaitės, tie visi užsakymai, kurie buvo nepateikti per vasarį, jie plūstels vienu metu gamintojams ir susidarys žaliavų deficitas, gamybos terminai prasitęs. Kas turėjo mažesnius prekių kiekius sandėliuose, tie labiau jaučia tą trūkumą, bet, manau, kad kovo ir balandžio mėnesį tokių atvejų labai padaugės“, – teigė K. Černeckas.
Pasak jo, įmonė bendradarbiauja su 30 gamyklų Kinijoje – nuo Šanchajaus iki Honkongo, todėl tai leidžia sumažinti rizikas.
„Jei būtume visus užsakymus nukreipę į vieną regioną arba kelis gamintojus, situacija būtų paveikusi labai smarkiai, būtume netekę pusantro arba dviejų mėnesių pajamų“, – sakė K. Černeckas.
Anot jo, prekės iš Kinijos pristatomos laivais, traukiniais ir lėktuvais. Šiuo metu „BY&N“ laikinai atsisakė „Express“ lėktuvų, kai prekės atvyksta per 4-5 dienas, dabar jos keliauja „Economy“ lėktuvais apie 15 dienų.
Krizė Kinijoje gali paveikti ir kitus sektorius
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos-Kinijos verslo tarybos pirmininkas Arijandas Šliupas sako, kad tiekimo grandinė Lietuvoje yra trūkinėjanti, o situacija Kinijoje gali paveikti ir logistikos, telekomunikacijų sektorius, maisto produktų eksportuotojus.
„Tiekimo grandinė, kiek tai susiję su Kinijoje pagamintomis detalėmis ar prekėmis, komplektuojamomis detalėmis, yra sutrikusi. Klausimas, kokie ir kokio masto bus padariniai artimiausioje ateityje“, – BNS sakė A. Šliupas.
Tačiau jis taip pat pabrėžia, kad Lietuvos rinka labai maža ir vartojimas yra kur kas mažesnis nei kitose rinkose, todėl ir poveikis šaliai turėtų būti mažesnis.
Dėl koronaviruso dalis didmiesčių Kinijoje visiškai izoliuojami, milijonai gyventojų turi likti namuose, neveikia viešasis transportas. Šalies pareigūnai anksčiau šią savaitę pareiškė, kad drastiškos užsikrėtusiųjų izoliavimo priemonės, įskaitant dešimčių milijonų Hubėjaus gyventojų karantinavimą ir judėjimo apribojimą kituose šalies miestuose, veikia.
Tarptautinis valiutos fondas praėjusią savaitę perspėjo, kad Koronaviruso epidemija gali pakenkti šių metų pasaulio ekonomikos augimui, bet vėliau galima tikėtis staigaus bei spartaus jos atsigavimo.
Pasak fondo vadovės Kristalinos Georgievos, per anksti vertinti visą epidemijos poveikį, tačiau ji pripažino, kad virusas jau paveikė turizmą ir transportą.
Sausį TVF sumažino pasaulio ekonomikos prieaugio prognozę šiems metams 0,1 proc. iki 3,3 proc., palyginti su 2,9 proc. prieaugiu praėjusiais metais, kuris buvo mažiausias per dešimtmetį.
