Šių metų antrąją pusę pirmininkavimą ES Tarybai Vokietija perims kaip tik tuo metu, kai po pusmečio Jungtinė Karalystė nebeskirs lėšų ES biudžetui. Apie ES laukiančius galvosūkius, judesius Vokietijos ekonomikoje bei vokiečių požiūrį į Lietuvą – lrytas.lt pokalbis su Lietuvoje viešinčiu ministru.
- Vokietijai, ekonomiškai stipriausiai Europos šaliai, praėjusiais metais fiksavusiai 0,6 proc. augimą, vos pavyko išvengti ekonominio nuosmukio. Ko tikitės šiemet ir kokie veiksniai tam turės lemiamą vaidmenį?
– Į eksportą orientuotai Vokietijos ekonomikai praėjusiais metais nepavyko išvengti pasaulio ekonomikos raidos sulėtėjimo padarinių. Reiškia, šiuo metu išgyvename verslo aplinkos skilimą. Į eksportą orientuota pramonė patiria nuosmukį, o vidaus rinkos verslo aplinka ir darbo rinka ir toliau plečiasi. 2020 metais prognozuojame 1,1 proc. augimą.
– Vokietijoje nedarbo lygis siekia vos 3,1 proc. ir yra žemiausias nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio. Be to, Vokietijoje maksimaliai išnaudojami gamybos pajėgumai. Kokiomis priemonėmis pavyko tai pasiekti?
– Iš tikrųjų per praėjusį dešimtmetį nedarbo lygis nuolat mažėjo. Šiuo metu dirbančiųjų asmenų skaičius pas mus yra pasiekęs rekordinį lygį.
2000-ųjų pirmojo dešimtmečio viduryje Vokietija vadinamąja „Darbotvarke 2010“ pradėjo diegti svarbias darbo rinkos reformas ir mažinti įmonėms tenkančią mokesčių naštą. Tai buvo svarbios reformos, padėjusios Vokietijai ir vėl užtikrinti nacionalinės ekonomikos konkurencingumą.
Tačiau ši sėkmė nereiškia, kad galime atsipalaiduoti. Lyginant tarptautiniu mastu, mokesčių našta Vokietijoje vis dar didelė. Mūsų įmonėms reikia mokesčių lengvatų, todėl aš siekiu, kad mūsų verslo subjektams būtų mažinami mokesčiai ir būtų mažiau biurokratinių reikalavimų.
– Kas pasikeitė Vokietijos ekonomikoje Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ir kas dar keisis? Viena vertus, per pastaruosius trejus metus Jungtinė Karalystė kaip Vokietijos prekybos partnerė nuo penktosios vietos nusileido iki septintosios, eksportas per tą patį laikotarpį sumažėjo 6 proc., o eksportas į kitas šalis išaugo 7 proc. Kita vertus, pavyzdžiui, didieji finansų rinkos veikėjai, perkelia savo būstines į Vokietiją.
– Apgailestauju dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES. Vienareikšmiškai tai – lūžio taškas. Iš viso pirmą kartą šalis savo noru palieka ES, ir tai nutinka po 47 metų narystės joje.
Bet kartu tai ir didelė galimybė sustiprinti ES bei ją reformuoti. Kietąjį „Brexit“ pavyko pažaboti. Dabar svarbu nedelsiant kurti gerus ir glaudžius ES ir Jungtinės Karalystės santykius. Ekonomikos srityje siekiame subalansuoto ir išsamaus laisvosios prekybos susitarimo. Lemiamą vaidmenį turės ir sąžiningos konkurencijos taisyklių užtikrinimas. Turi būti išsaugotas ES vidaus rinkos vientisumas.
– Vokietija perims pirmininkavimą Europos Tarybai likus pusmečiui iki to laiko, kai Jungtinė Karalystė jau nebeskirs lėšų ES biudžetui. Kokiems pokyčiams turi nusiteikti Bendrijos narės? O gal namų darbai jau turėjo būti atlikti?
– Mums reikalingas į ateitį orientuotas ES biudžetas. Bendrijoje turime stiprinti konkurencingumą ir augimą. Todėl naujasis ES biudžetas turi būti sutelktas į investicijas ir visų pirma į inovacijas, skaitmeninimą, naujus energetinius šaltinius ir klimato apsaugą. Kartu jis turi užtikrinti konvergenciją ir sanglaudą.
Kad su Jungtine Karalyste iš ES pasitraukė šalis, mokėjusi didelį įnašą į ES biudžetą, tai, be abejo, iš esmės atsilieps visam ES biudžetui. Tad ne viską, kas atrodys pageidautina, galima bus finansuoti. Todėl būtina atsakingai sudaryti bendrąjį biudžetą ir sąžiningai pasidalinti naštą tarp valstybių narių. Kartu mums reikia kuo greičiau užbaigti derybas, kad paramos programos 2021 metų pradžioje galėtų laiku įsibėgėti. Tai – mūsų visų bendras interesas.
– Praėjusiais metais Lietuvoje atidaryta Vokietijos milžinės „Continental“ gamykla. Tai yra didžiausia investicija į Lietuvos gamybos pramonės šaką per pastaruosius 20 metų. Kaip, Jūsų nuomone, galima padaryti Lietuvą dar patrauklesnę Vokietijos investuotojams?
– Jau ir dabar Lietuva yra labai patraukli Vokietijos įmonėms investuoti. Per Vokietijos ir Baltijos šalių užsienio prekybos rūmų vykdytą apklausą apie verslo aplinką, kurioje beveik 1,7 tūkst. įmonių iš 21 Vidurio ir Rytų Europos šalies išsako savo nuomonę apie lūkesčius verslo aplinkai ir apie vietoje esamas investavimo sąlygas, Lietuva 2019 m. užėmė 7-tą vietą.
Vokietijos investicijos Lietuvoje 2019 m. siekė 1,25 mlrd. eurų. Taigi Vokietija – ketvirta pagal dydį užsienio investuotoja po Prancūzijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės.
Vokietijos įmonės naudojasi Lietuvoje tvariai gera šalies ekonomine padėtimi ir puikiais našumo rodikliais. Tai yra labai geros sąlygos siekiant ir toliau plėsti mūsų ekonominius santykius ir, veikiausiai, paaiškina, kodėl tokios stambios Vokietijos įmonės kaip „Continental“ pasirenka Lietuvą savo verslo vieta.
Be to, mūsų įmonėms svarbi ir prognozuojama investicinė aplinka. Bendru mūsų šalių iššūkiu vis dar išlieka kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Skatindami mokymąsi visą gyvenimą, investicijas į ankstyvąjį ikimokyklinį ugdymą ir dualaus modelio profesinio rengimo iniciatyvas, galime paruošti jaunuomenę ateinančių dešimtmečių iššūkiams ir abiejose mūsų šalyse sudaryti patrauklesnes sąlygas investuotojams.
– Pristatykite prioritetines Vokietijos pirmininkavimo Europos Tarybai temas.
– Šiuo metu Vokietijos pirmininkavimo Europos Tarybai programa dar nebaigta ruošti, tačiau pagrindines gaires galiu paminėti. ES norime didinti konkurencingumą, gerovę ir ekonomikos augimą, stiprinti valstybių narių sanglaudą ir įtvirtinti ES kaip pajėgaus tarptautinio masto veikėjo vaidmenį taisyklėmis pagrįstos daugiašalės tvarkos kontekste.
