Penkerius metus trukę tyrimai parodė, kad gaminant šį džiną, iš aplinkos pašalinama daugiau anglies dioksido, nei išskiriama.
Alkoholinių gėrimų darykla „Arbikie Distillery“, įsikūrusi Inverkeiloro miestelyje Škotijos šiaurės rytinėje pakrantėje, pardavinės 4,5 proc. stiprumo gėrimą, pavadintą „Nadar“ – gėlų kalba tai reiškia „gamta“.
Gamintoja teigia, kad alkoholinis gėrimas su citrinžolių ir citrusinių vaisių lapais pasižymi „gaiviu vaisiniu aromatu“ ir yra toks pirmasis pasaulyje.
Kurdama gėrimą, kurio anglies pėdsakas yra minus 1,54 kg CO2e (anglies dioksido ekvivalentas), gamykla bendradarbiavo su Abertay universitetu ir Jameso Huttono institutu.
Agroekologas Pietro Iannetta iš Jameso Huttono instituto ekologinių mokslų grupės teigė naujienų agentūrai AFP, kad žirnių džino aplinkosauginis pėdsakas yra „daug mažesnis“ nei tradicinio kviečių džino.
Jis pridūrė, kad 12 iš 14 žirnių džino gamybos rodiklių buvo palankesni aplinkosaugos atžvilgiu, pradedant klimato pokyčiais, vandens ir oro tarša, ir baigiant iškastinės energijos suvartojimu.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti praėjusiais metais mokslo žurnale „The Environment International“.
Mokslininkai kartu su gamintojais dalyvavo džiovintų išlukštentų žirnių malimo ir fermentavimo procesuose.
Džino anglies pėdsako sumažėjimas daugiausia pasiekiamas po distiliavimo etapo likusius likučius panaudojant gyvulių pašarams.
Mokslininkai teigia, kad žirniai alkoholio gamyboje galėtų pakeisti sojų pupeles, importuojamas iš Lotynų Amerikos, kur jų auginimas gyvūnų pašarams skatina miškų kirtimą.
Žirniai naudingi ir tuo, kad iš oro jie gali paimti azoto, kuris yra būtinas augalų augimui.
Dėl to nebereikia naudoti sintetinių azoto trąšų, kurios turi neigiamą poveikį vandens telkiniams, orui ir dirvožemiui.
