Tuo metu ekspertai ramina – laimėjus konkursą Lietuva pajėgtų ne tik sutalpinti dešimttūkstantinę žiūrovų minią, bet ir sukurti kokybišką bei įspūdingą šou.
Vis dėlto, pramogų pasaulio atstovų nuomonės išsiskiria dėl vieno – ar galėtų beveik 20 mln. eurų investicija į renginio organizavimą būti naudinga Lietuvai?
Išskirtinis optimizmas
Likus 83 dienoms iki Eurovizijos oficialus lažybų puslapis Eurovisionworld.com jau skelbia šiųmetės „Eurovizijos“ favoritus – šiuo metu lažybininkai Lietuvos atstovams „The Roop“ prognozuoja net antrąją vietą finale.
LRT televizijos vyriausiasis prodiuseris Audrius Giržadas pripažino, jog po šiųmetės nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos – išskirtinai optimistinės nuotaikos.
„Labai dažnai nutinka taip, kad išrinktojo atlikėjo palaikymas išgaruoja tą patį vakarą, kai nutyla muzika. Tačiau šį kartą tikrai neįprastai daug gerų reakcijų. Ir aš nepamenu, kada porą dienų po dainos išrinkimo ji jau būtų taip aukštai prognozių lentelėse.
Labai gerai suprantu ir tikrai nesu naivus – suprantu, kad dar nepristatyta daugiau nei pusė dainų, kurios dalyvaus „Eurovizijoje“. Suprantama, kad prognozės dar keisis. Tačiau net ir tokiu atveju dar nesame turėję tokios reakcijos į savo dainą“, – tikino A.Giržadas.
Jo teigimu, nėra jokių abejonių, kad pergalės atveju Lietuva turėtų kur surengti „Euroviziją“ ir tikrai sugebėtų tą padaryti – viena ar kita didžiųjų Lietuvos arenų šiam konkursui puikiai tiktų. Pasak A.Giržado, konkursas yra vykęs ir, regimai, jokių kriterijų neatitinkančiose vietose.
„Esu matęs „Euroviziją“ tiesiog skardiniame angare. Tai buvo ne bet kur, o Kopenhagoje.
„Eurovizija“ buvo surengta senose laivų remonto dirbtuvėse. Skylės buvo užkaltos naujais skardos lapais, viskas aptempta akustiniu audiniu, pastatytos tribūnos, pakabinta šviesa. O visi žmonės visą tą laiką buvo palapinėse. Ir nieko – renginys įvyko, televizijos žiūrovams nuo to vaizdas tikrai nebuvo blogesnis“, – kalbėjo LRT prodiuseris, ir pridūrė, kad konkursas nebūtinai vyktų pačioje didžiausioje šalies arenoje.
„Kiekvienais metais „Eurovizijos“ organizacinis komitetas atvyksta į šalį, svarsto visas galimybes, aptaria, kur ir koks miestas ką gali pasiūlyti – miestai taip pat dalyvauja savotiškame tos šalies konkurse“.
Brangi pramoga
„Eurovizijos“ pateikiamais duomenimis, Europos transliuotojų sąjunga (EBU) „Euroviziją organizuojančiai šaliai skiria 6,2 mln. eurų – sumą, surinktą iš dalyvaujančių valstybių registracijos mokesčio, kuris kiekvienai valstybei yra skirtingas.
Likusi suma, reikalinga konkursui, padengiama valstybės – organizatorės transliuotojo, reklamos partnerių bei miesto, kuriame organizuojamas renginys, lėšomis. Kiekviena organizuojanti valstybė pati nusprendžia, kiek lėšų išleis renginiui, tačiau EBU rekomenduoja skirti 10–20 mln. eurų.
Vis dėlto, praktika rodo, jog ši suma vidutiniškai būna didesnė – šalys organizatorės dažniausiai išleidžia apie 15–25 mln. eurų. 2015 metais Viena išleido 26 mln. eurų, 2016 metais Stokholmas skyrė 14 mln. eurų, 2017 metais Kijevas – 30 mln. eurų, Lisabona 2018 metais – 20 mln. eurų.
Paklaustas, ar, pergalės atveju, Lietuva prisiimtų ją organizuoti, A.Giržadas tikino, kad tai priklausytų ir nuo Vyriausybės, ir nuo savivaldybių merų sprendimo.
„Tai iš tikrųjų labai brangus dalykas. Internete galima rasti, kiek kuriai šaliai kainavo „Eurovizija“. Ir, bijau suklysti, bet apie pelną nekalba nė viena.
Žinau, kad „Eurovizijos“ praktikoje yra buvę atvejų, kai laimėjusi šalis atsisakė ją organizuoti ir tada buvo tariamasi, kuri kita šalis perimtų. Toks dalykas jau yra nutikęs, ir jei jau taip nutiktų su Lietuva, tai mes nebūtume pirmi. Bet, aš manau, kad taip ilgai laukę pergalės, kai ji jau vieną dieną pagaliau ateis į Lietuvą, gal rasime galimybių tą padaryti“, – sakė A.Giržadas.
Tarp valstybių, laimėjusių konkursą ir dėl lėšų trūkumo atsisakiusių jį organizuoti, buvo Nyderlandai, Prancūzija, Monakas ir Liuksemburgas. Visus kartus renginio organizavimą perėmė Jungtinė Karalystė.
Verta visų milijonų
A.Giržadui antrina ir Lietuvos muzikos atlikėjų vadybininkas, prodiuseris Lauras Lučiūnas – jo teigimu, Lietuva jau turi konkursui tinkamą infrastruktūrą, o jį surengti būtų galima net dviejose Lietuvos miestuose.
„Tiek Kauno „Žalgirio“ arena, tiek, su pakeitimais, „Siemens“ arena, tam galėtų būti pritaikytos. „Eurovizijai“ reikalingas didžiulis spaudos centras, mieste turi būti daug viešbučių, nes laukia gausybė svečių. Ir pačių arenų atstovų požiūris turi būti atitinkamas – man atrodo, kad lietuviai jau išmoko dirbti.
Net ir techninė bazė, kuria galima valdyti Lietuvoje, šiai dienai yra pakankama „Eurovizijai“. O to, ko trūksta, visada galima atsivežti.
Yra daug technikos, kurios dabar Lietuvai trūksta, bet taip yra kiekvienoje šalyje – niekas nelaiko, neturi tiek „Eurovizijai“ reikalingų „žaislų“ – ar tai būtų Švedija, ar Danija“, – kalbėjo L.Lučiūnas. Ir pridūrė, kad „Eurovizijos“ organizavimas valstybiniu mastu Lietuvai būtų labai svarbus – visų pirma todėl, kad tai yra žiūrimiausias pramogų renginys Europoje.
„Tikrai ne kartą vienas, kitas meras yra pasisakęs, kad suteiktų visas galimybes ir prisidėtų prie tokio renginio organizavimo Lietuvoje. „Eurovizija“ nėra tas renginys, kuris vyksta tik tris vakarus – jis vyksta visą mėnesį: begalės repeticijų, begalės techninių sprendimų, bet tai yra įmanoma padaryti“, – kalbėjo prodiuseris.
Nors renginio organizavimas – dešimčių milijonų klausimas, L.Lučiūno teigimu privalumai, surengus tokį renginį Lietuvoje, būtų didesni nei finansiniai kaštai.
„Jeigu reikėtų pristatyti Lietuvą ir gauti tiek eterio laiko, kur tiek šalių nacionaliniai transliuotojai suteiktų tiesioginį eterį – tai čia už pinigus to nenusipirksi. Net nerengiant „Eurovizijos“, ir skiriant tokius pat pinigus šalies reklamai būtų neįmanoma pasiekti tokio efekto, kaip jį organizuojant.
Tokios priemonės, palyginti, yra vistiek nebrangios. Tokie skaičiai atrodo įspūdingi, kol nieko tokio daryti netenka. Bet žinant, kiek iš tikrųjų kainuoja renginiai ir kokią jie naudą atneša, požiūris pasikeičia“, – sakė L.Lučiūnas. – Talinas yra net mokėjęs už Robbie Williamso koncertą, kad jis būtų filmuojamas Taline. Paskui koncertas buvo išleistas ir rodomas per televizijas kaip „Robbie Williams koncertas iš Talino“, ir taip Talino pavadinimas daugeliui įsirėžė į atmintį.
Iššūkių nebijo
Tuo metu Kauno „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas Justinas Budnikas teigė, kad tokio tipo renginys būtų iššūkis ne tik „Žalgirio“ arenai, bet ir visam Kauno miestui bei regionui – dėl viešbučių ir logistikos. Tačiau J.Budnikas taip pat tikino, jog priimti tokio tipo renginį „Žalgirio“ arenoje būtų didžiulė garbė, ir, pergalės atveju, arena būtų pasiruošusi.
„Jeigu tik Lietuva laimėtų „Euroviziją“, norėtume, kad kitų metų renginys vyktų „Žalgirio“ arenoje. Tikrai stengtumėmės pritraukti šį renginį į Kauną, nes neabejojame, kad sąlygos surengti tokio masto renginį pas mus yra geriausios visos šalyje.
Kuomet 2018 metais „Eurovizija“ vyko Portugalijoje keli „Žalgirio“ arenos atstovai buvo nuvykę apžiūrėti pasiruošimo šiam renginiui bei įvertino tokio renginio surengimo galimybes. Tokio lygio renginiui kriterijai yra tikrai aukšto standarto, bet „Žalgirio“ arena yra ne kartą įrodžiusi, jog yra pajėgi priimti aukščiausio lygio renginius į Kauną.
Arena gali priimti iki 20 tūkst. žiūrovų, tačiau, priklausomai nuo scenos konfigūracijos, šie skaičiai gali smarkiai keistis. Scenos išplanavimo techniniai matmenys dažniausiai yra žinomi itin anksti, todėl ruošiantis renginiui tai nesukelia didelių problemų“, – teigė J.Budnikas ir linkėjo grupei sėkmės – nes Lietuva jau pasirengusi pergalei.
