Įžymiojo kelio iki premjero Sauliaus Skvernelio namų asfaltavimas kainavo 300 tūkst. eurų ir koks didelis triukšmas kilo.
Tuo metu Vilniaus savivaldybė lengva ranka padovanoja 523 tūkst. eurų ir nė šuo nesuloja.
Kodėl?
Kaina kelia šypseną
Prekybos tinklo „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis puikiai žino, už kokią kainą griaunami pastatai – grovėjus samdė ne kartą, – todėl išgirdęs, kad sovietinio baisuoklio ant Tauro kalno nugriovimas kainuoja 1,84 mln. eurų, jis tik šyptelėjo: „Už tokią kainą mes pastatus statome, o ne griauname.“
Jis sakė negalįs komentuoti, kiek už pastatų griovimo darbus moka kiti rinkos dalyviai – rėmėsi tik „Norfos mažmenos“ pavyzdžiais.
Jeigu prieš prekybos centro statybą reikia nugriauti seną pastatą, už darbus „Norfos mažmena“ paprastai sumoka nuo 40 iki 80 eurų už statybinio laužo kubinį metrą. Tai – be pridėtinės vertės mokesčio.
Į šią kainą įskaičiuota viskas: technikos nuoma, pastato griovimas, armatūros karpymas, statybinio laužo išvežimas ir utilizavimas.
Taip pat nesvarbu – pastatas mūrinis ar gelžbetoninis.
Pastatų griovėjai vėliau dar užsidirba gamindami skaldą keliams tiesti. Betono luitus jie sumala iš karto arba vežasi į savo aikštelę.
Į klausimą, ar griovimo darbų kaina nepakyla dėl pastato sudėtingumo, D.Dundulis atsakė klausimu: „O koks skirtumas, ką griauti? Kuo didesnis pastatas – tuo daugiau kubinių metrų atliekų.
Tada gali našesnę techniką naudoti, ji greičiau išgriaus. O štai mažą pastatėlį galbūt reikės ir su kūju griauti, nes pasitelkti technikos neapsimokės.“
D.Dundulis dar pridūrė, kad kelių dešimčių aukštų pastatui griauti galbūt prireiks sprogdinimo. Tada kaina bus kita.
Bet stebėdamas, kokia technika griovė Profsąjungų rūmus, jis sprendė, kad šis pastatas griovėjams nebuvo sudėtingas.
Tai patvirtino ir Profsąjungų rūmus griovusios įmonės „Vaidva“ darbininkai.
Permokėjo dvigubai
Profsąjungų rūmų griovimo darbų projekte nurodyta, kad susidarys apie 30 tūkst. tonų statybinio laužo.
Pagal rinkoje esančius įkainius aiškėja, kad Profsąjungų rūmus buvo galima nugriauti už 900 tūkst. eurų. Vadinasi, permokėta net du kartus.
Kitos bendrovės pateikia tik nedidelių pastatų griovimo darbų įkainius.
Tarkime, „Griovikai.lt“ siūlo 200 kvadratinių metrų pastatą nugriauti už 2995 eurus. Per 200 kvadratinių metrų statinio griovimo kaina – sutartinė.
Profsąjungų rūmai buvo 10,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Išeitų, kad juos buvo galima nugriauti kelis kartus pigiau, nei sumokėjo savivaldybė?
Skaičiuojama, kad didžiulio betoninio monstro „Britanika“ Kauno centre griovimas kainuos dar pigiau – apie 700 tūkst. eurų. Bent jau tiek sutarta.
Konkurentą išdrėbė lauk
Įmonė „Vilniaus betono demontavimo technika“ Profsąjungų rūmus nugriauti ketino už 1,32 mln. eurų.
Tačiau pasiūlymas buvo atmestas, nes pirkimo komisija nustatė, kad įmonė neva neturi leidimo vykdyti darbų kultūros paveldo zonoje.
Tačiau ši bendrovė yra nugriovusi ne vieną dešimtį pastatų, ne vieną jų – paveldo zonoje, tačiau užkliuvo tik šįkart.
Konkursą su 1,84 mln. eurų sąmata laimėjo iš bankrutavusios „Irdaivos“ atsiradęs menką pastatų griovimo patirtį turintis „Statybų kodas“.
Maža to, vėliau paaiškėjo, kad ir ši įmonė neatitiko konkurso sąlygų – iki tol nebuvo atlikusi 2,5 mln. eurų vertės griovimo darbų. Bet tai pirkimo komisijai neužkliuvo.
Už šį pažeidimą Vilniaus apygardos teismas savivaldybės įmonei Vilniaus vystymo kompanijai skyrė 55,3 tūkst. eurų baudą.
Menkniekis, palyginti su vėjais paleistais 523 tūkst. eurų.
Nebuvo kur skubėti
Kodėl reikėjo taip skubėti ir leisti konkurso sąlygų neatitinkančiai įmonei brangiai spalio mėnesį nuversti Profsąjungų rūmus?
Kodėl nebuvo galima surengti dar vieno konkurso, leisti įmonėms sutvarkyti dokumentus ir taip sutaupyti pusę milijono mokesčių mokėtojų eurų?
Gal ant kulnų lipo naujosios koncertų salės statybininkai? Anaiptol.
Dabar statybvietė aptverta, o ispanų architektams nurodyta patobulinti būsimos koncertų salės projektą, kuris buvo išrinktas geriausiu.
Žodžiu, šiemet statybos dar neprasidės.
Į šiuos klausimus Vilniaus savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistė Neringa Kolkaitė atsakė: „Savivaldybė ir Vilniaus vystymo kompanija atmetė kito tiekėjo siūlymą, nes jis neatitiko kvalifikacijos, todėl jo siūloma kaina nebuvo žinoma ir nebuvo vertinama.
Tai patvirtino ir teismas, kuris nutarė, kad bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, nes ji neturi kvalifikacijos dirbti kultūros paveldo objekte, o jos pasitelktos įmonės „Viadukas“ patirtis apsiriboja susisiekimo komunikacijomis.
Nutraukti viešąjį pirkimą ir skelbti naują nebuvo teisinio pagrindo, nes viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kuriais atvejais galima nutraukti pirkimo procedūras.“
Uždirbo papildomai
Konkursą laimėjęs „Statybų kodas“ nepanoro „Sostinei“ papasakoti, kaip pasidalijo įspūdingą antpelnį su įmone „Vaidva“, kurią pasamdė pastatui nugriauti ir atliekoms išvežti.
Maža to, šimtus sunkvežimių reisų nugabenusi į statybinio laužo priėmimo aikštelę Kuro gatvėje prie Gariūnų rūmus griovusi įmonė „Vaidva“ dar papildomai ir uždirbo.
Mat skalda tapęs statybinis laužas naudojamas keliams tiesti, duobėms lyginti.
Nerimsta dėl baudos
Po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo Vilniaus vystymo kompanijos direktorė Rasa Čeponytė prieš kelias dienas teigė, jog bendrovė svarsto sprendimą skųsti Lietuvos aukščiausiajam teismui.
„Sprendimą, esą laimėtojais pripažintos tiekėjų grupės kvalifikacija neatitinka reikalavimų, teismas motyvavo tuo, jog „Vilniaus betono demontavimo technikai“ neatskleidėme „Statybų kodo“ ir „Vaidvos“ konfidencialios pasiūlymo dalies.
Teismas nenustatė, kad nugalėtojų kvalifikacija neatitinka reikalavimų“, – teigė ji.
Koncertų salės statybos – už kalnų
Nors Profsąjungų rūmai nugriauti dar praėjusį rudenį, aptvertoje statybvietėje tuščia.
Būsimos nacionalinės koncertų salės idėjos konkursą laimėjo ispanų architektų „Arquivio architects“ pasiūlytas projektas. Čia numatyta įrengti iki 1,7 tūkst. vietų didžiąją ir 500 vietų mažąją sales, taip pat erdves barams, vestibiulį su vaizdu į miesto panoramą ir patalpas įvairiai kitokiai kultūrinei veiklai.
Vicemeras Vytautas Mitalas teigė, kad projekto valdymo grupė per porą mėnesių planuoja patikslinti projektavimo užduotį nacionalinės koncertų salės konkurso laimėtojams, kad jie galėtų baigti projektą.
Girdėti kritikos, kad nacionalinė koncertų salė tiks tik vienam muzikos žanrui, o kitiems atlikėjams bus nepasiekiama. Tai Vilniui esą per didelė prabanga.
Numatomas koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos su objekto projektavimu, statyba ir įrengimu bei sklypo tvarkymu susijusios išlaidos.
Debesys kaupėsi jau prieš keletą metų
Profsąjungų rūmams griauti pasirinktos įmonės „Statybų kodas“ akcininkui Irmantui Kubiliui priklauso ir „Irdaivos“ akcijos.
Dėl „Irdaivos“, praėjusių metų rugsėjį pakeitusios pavadinimą į „Active Construction Management“, savivaldybė anksčiau buvo jau ne kartą nusvilusi.
Šiai įmonei 2019-ųjų rudenį paskelbus bankrotą sustojo Lazdynų baseino statybos. Baseiną statė „Irdaivos“ vadovaujamas konsorciumas, į kurį, be bankrutavusios bendrovės, įėjo „MG Baltic“ koncerno bendrovė „Mitnija“, „Axis Power“, „Montuotojas“ ir „HSC Baltic“.
Vicemeras Valdas Benkunskas praėjusių metų gruodį kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimo tyčinio įmonės „Irdaiva“ bankroto ir sukčiavimo statant Lazdynų baseiną.
„Irdaiva“ galimai pasisavino pinigus už nepadarytus darbus, pakeitė pavadinimą ir po mėnesio paskelbė bankrotą.
Bendra projekto vertė siekia 21,8 mln. eurų. „Irdaiva“ buvo laimėjusi ne tik Lazdynų baseino statybų, bet ir Lietuvos oro uostų ir Ignalinos atominės elektrinės konkursus. Dėl „Active Construction Management“ bankroto sustojo ir Širvintų baseino statybos.
Kad pavadinimą keitusios „Irdaivos“ popieriai prasti, aiškėjo jau anksčiau: įmonės pardavimo pajamos 2018 metais, palyginti su 2017-aisiais, sumenko 12,5 proc., grynasis pelnas smuko 2,5 karto.
2017 metų rugpjūtį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ikiteisminiame tyrime dėl galimų neskaidrių viešųjų statybos darbų pirkimų „Irdaivai“ pareiškė įtarimus.
FNTT atliko ikiteisminį tyrimą dėl Europos Sąjungos lėšomis vykdytų projektų bei dėl Turto banko vykdyto 27,5 mln. eurų vertės Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto.
Tyrėjų teigimu, į jų akiratį pakliuvusi statybų bendrovė viešųjų pirkimų metu slapta susitardavo su kitais konkurso dalyviais.
Anksčiau FNTT buvo atlikusi kratas „Irdaivoje“, o jos vadovą ir vienintelį savininką I.Kubilių buvo sulaikiusi.
Vasario pradžioje Turto bankas, remdamasis FNTT informacija, nutraukė Sporto rūmų rekonstrukcijos konkursą, kuriame vieninteliu kvalifikaciją atitikusiu dalyviu buvo pripažintas „Irdaivos“ vadovaujamas konsorciumas.
FNTT duomenimis, vienas Turto banko viešojo pirkimo komisijos narių Tomas Lukoševičius tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“.
