„Pastaraisiais metais gyventojų pajamos augo sparčiau nei būsto kainos, ir tai gyventojams suteikia daugiau galimybių, svarstant apie pirmojo būsto įsigijimą arba seno keitimą nauju. Gyventojai gali greičiau sukaupti pradiniam įnašui reikalingą nuosavų lėšų dalį, be to, būsto paskolos įmokoms gyventojai pernai skyrė vidutiniškai 25 proc. savo pajamų. Tai yra vienu procentiniu punktu mažiau nei užpernai“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Banko duomenys rodo, kad 2019-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, gyventojai įsigijo beveik 6 proc. daugiau būstų, o vidutinė būsto paskola, išaugusi maždaug 7 proc., viršijo 71 tūkst. eurų.
Pasak P. Ladziato, išaugusiai vidutinei paskolos sumai įtakos turėjo augęs pirkėjų aktyvumas Vilniuje, nes sostinėje būstas yra brangiausias ir jo čia parduodama daugiausiai.
„Swedbank“ duomenys rodo, kad 2017 m. Vilniuje buvo sudaryta 34 proc. paskolų sutarčių dėl būsto įsigijimo, o 2019 m. antroje pusėje ši dalis išaugo iki 47 procentų. Vilniuje naujos statybos būsto įsigijimai sudaro apie 40 proc. visų būsto sandorių.
„Jau ne pirmus metus stebime dar vieną tendenciją – gyventojai, prieš kurį laiką gana aktyviai skolinęsi individualiems namams, vėl perka daugiau butų. Bendras būsto paskolų skaičius butui įsigyti pernai išaugo 14 proc., taip pat didėjo būsto paskolų portfelio dalis, skirta butams įsigyti – pernai mūsų banke ji siekė 69 proc.“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Pasak P. Ladziato, gyventojai skolinasi ne tik dažniau, bet ir išmaniau. Praėjusiais metais 8 iš 10 klientų paraiškas finansavimui gauti pateikė naudodamiesi interneto banku, tuo metu 2018-ųjų pradžioje nuotoliniu būdu paraiškas teikiančių gyventojų dalis siekė 50 proc.
„Reikšmingas lūžis būsto paskolų sutarčių pasirašyme nuotoliniu būdu įvyko sudarius galimybę sutartis pasirašyti interneto banke naudojantis kvalifikuota „Smart-ID“ programėle. Šiuo metu tokią galimybę renkasi 9 iš 10 kredito sutartis pasirašančių klientų“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas P. Ladziato.
„Swedbank“ duomenimis, vidutinis besiskolinančiojo amžius siekia 34 m., tai išsilavinęs ir susituokęs didmiesčio gyventojas, gaunantis didesnes nei vidutines pajamas. Beveik du trečdaliai būsto paskolų suteikiama gyventojams, kurie būstą perka kartu su bendraskoliu.
„Swedbank“: būsto pirkėjai jaunėja, auga pradinis įnašas
Dėl būsto finansavimo į bankus kreipiasi vis jaunesni gyventojai. Kaip rodo praėjusių metų „Swedbank“ duomenys, daugiausia būstui skolinasi 27-31 metų gyventojai. Pirkėjų turima nuosavų lėšų dalis, reikalinga pradiniam paskolos įnašui, per metus vidutiniškai ūgtelėjo beveik 2 tūkst. eurų ir perkopė 19 tūkst. eurų sumą.
„Pastaraisiais metais gyventojų pajamos augo sparčiau nei būsto kainos, ir tai gyventojams suteikia daugiau galimybių, svarstant apie pirmojo būsto įsigijimą arba seno keitimą nauju. Gyventojai gali greičiau sukaupti pradiniam įnašui reikalingą nuosavų lėšų dalį, be to, būsto paskolos įmokoms gyventojai pernai skyrė vidutiniškai 25 proc. savo pajamų. Tai yra vienu procentiniu punktu mažiau nei užpernai“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Banko duomenys rodo, kad 2019-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, gyventojai įsigijo beveik 6 proc. daugiau būstų, o vidutinė būsto paskola, išaugusi maždaug 7 proc., viršijo 71 tūkst. eurų.
Pasak P. Ladziato, išaugusiai vidutinei paskolos sumai įtakos turėjo augęs pirkėjų aktyvumas Vilniuje, nes sostinėje būstas yra brangiausias ir jo čia parduodama daugiausiai.
„Swedbank“ duomenys rodo, kad 2017 m. Vilniuje buvo sudaryta 34 proc. paskolų sutarčių dėl būsto įsigijimo, o 2019 m. antroje pusėje ši dalis išaugo iki 47 procentų. Vilniuje naujos statybos būsto įsigijimai sudaro apie 40 proc. visų būsto sandorių.
„Jau ne pirmus metus stebime dar vieną tendenciją – gyventojai, prieš kurį laiką gana aktyviai skolinęsi individualiems namams, vėl perka daugiau butų. Bendras būsto paskolų skaičius butui įsigyti pernai išaugo 14 proc., taip pat didėjo būsto paskolų portfelio dalis, skirta butams įsigyti – pernai mūsų banke ji siekė 69 proc.“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Pasak P. Ladziato, gyventojai skolinasi ne tik dažniau, bet ir išmaniau. Praėjusiais metais 8 iš 10 klientų paraiškas finansavimui gauti pateikė naudodamiesi interneto banku, tuo metu 2018-ųjų pradžioje nuotoliniu būdu paraiškas teikiančių gyventojų dalis siekė 50 proc.
„Reikšmingas lūžis būsto paskolų sutarčių pasirašyme nuotoliniu būdu įvyko sudarius galimybę sutartis pasirašyti interneto banke naudojantis kvalifikuota „Smart-ID“ programėle. Šiuo metu tokią galimybę renkasi 9 iš 10 kredito sutartis pasirašančių klientų“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas P. Ladziato.
„Swedbank“ duomenimis, vidutinis besiskolinančiojo amžius siekia 34 m., tai išsilavinęs ir susituokęs didmiesčio gyventojas, gaunantis didesnes nei vidutines pajamas. Beveik du trečdaliai būsto paskolų suteikiama gyventojams, kurie būstą perka kartu su bendraskoliu.
