„Švedijos Aukščiausiasis Teismas gruodžio pabaigoje priėmė sprendimą neperžiūrėti Švedijos apeliacinio teismo pernai liepos mėnesį priimto sprendimo, kuriuo nuspręsta neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo Lietuvos byloje prieš „Gazprom“. Teismas nepateikė savo sprendimo motyvų“, – naujienų agentūrai BNS nurodė Energetikos ministerijos.
Ginčo nagrinėjamas Stokholmo arbitraže ir Švedijos teismuose Lietuvai iš viso kainavo beveik 10,5 mln. eurų. 2012–2016 metais Stokholmo arbitraže trukusio proceso metu advokatams išleista apie 9,5 mln. eurų, dar apie 950 tūkst. eurų – 2016–2019 metais, kai Lietuva arbitražo sprendimą ginčijo Švedijos teismuose, teigia ministerija.
Ginče su „Gazprom“ Lietuvai atstovavo viena didžiausių pasaulyje advokatų kontorų – JAV „Shearman &Sterling“ bei Lietuvos advokatais iš „Lawin“ ir „Tark Grunte Sutkienė“.
Pirmasis apie Švedijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą pranešė portalas alfa.lt.
Stokholmo arbitražas 2016 metų birželį paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą. Jo sprendimu Lietuva neatgavo prašytos maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos, kuri susidarė už 2004-2012 metais „Gazprom“ Lietuvai tiektas dujas.
Arbitražo sprendimą Lietuva skundė Švedijos apeliaciniam teismui. Pastarajam pernai liepą atsisakius jį pakeisti, Lietuva pateikė skundą Švedijos Aukščiausiajam Teismui. Energetikos ministerija tuomet tvirtino, kad taip siekiama išnaudoti visas galimybes iš „Gazprom“ prisiteisti kompensaciją ir kartu panaikinti sprendimą dėl 1,3 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų koncernui „Gazprom“ atlyginimo.
Lietuvos ir Rusijos teisininkai anksčiau skeptiškai vertino Lietuvos galimybes anuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimą. Pasak jų, galimybė panaikinti sprendimą buvo labiau teorinė, kai kurie teisininkai manė, kad tokiu būdu Lietuva bandė ginčą su „Gazprom“ baigti taikos sutartimi.
Be šios bylos, 2010–2011 metais „Gazprom“ iniciatyva buvo pradėtos trys arbitražo bylos, kuriose Lietuvos interesai, pasak Energetikos ministerijos, buvo sėkmingai apginti – nei tuometinės bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimas, nei dujų sektoriaus reforma nebuvo sustabdyta.
