Pastaruosius keletą metų Klaipėdoje įsikūrusi Suomijos kapitalo valdoma, su projektais Rusijoje susijusi ir buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės itin globota bendrovė degino tik atliekas, nors anksčiau naudodavo ir biokurą.
Nepaisant to, kasmet jai pavykdavo susižerti milijonus eurų Visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų, nors paprastai jos mokamos tik elektrą iš atsinaujinančių šaltinių gaminančioms įmonėms.
Padeda senas įstatymas
Dar 2014 metais beveik pusę „Fortum Klaipėda“ kuro sudarė biokuras, todėl įmonė gavo 3,334 mln. eurų VIAP lėšų. 2015-aisiais biokuro dalis sumažėjo iki 35,7 proc., tačiau VIAP parama siekė 4,125 mln. eurų.
2016–2018 metais bendrovė degino vien atliekas, tačiau iš VIAP fondo jai buvo atseikėta 8,9 mln. eurų. Šie pinigai turėjo nemenkai padidinti įmonės pelną, kuris užpernai siekė 6,6 mln. eurų.
Įprasta, kad VIAP lėšų gavėjai rungiasi atsinaujinančių išteklių skatinimo konkursuose. Tačiau uostamiesčio įmonei juose dalyvauti nereikia.
„Įmonei leidimas išduotas 2009 metais, o tuo metu teisės aktai nenumatė prievolės dalyvauti konkurse. Konkursų būdu leidimai būdavo išduodami tik vėjo elektrinėms, kurių įrengtoji galia didesnė nei 250 kilovatų“, – paaiškino Energetikos ministerija.
Mokėti – neprotinga
„Fortum Klaipėda“ pradėjo veikti 2013 metais, bet dar 2012-ųjų rudenį Aplinkos ministerija priėmė įsakymą, pagal kurį bendrame sraute esančios biologiškai skaidžios atliekos laikomos biokuru. O pastarojo naudotojai jau gali pretenduoti ir į VIAP fondo paramą.
Tik, skirtingai nuo įprastą biokurą naudojančių įmonių, pastarojo nereikia įsigyti biržoje. Negana to, degintojams už jį, kaip ir kitas atliekas, sumoka gyventojai bei verslas, atsiskaitydami už atliekų tvarkymą.
Be to, bioskaidžių atliekų naudotojai atleidžiami nuo mokėjimo už apyvartinius taršos leidimus.
Viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“, skatinančios atliekų perdirbimą ir panaudojimą, o ne deginimą, steigėjas Domantas Tracevičius įsitikinęs: tai kvepia iškreipta rinka.
„Visą organinę atliekų dalį, už kurią degintojai gauna VIAP lėšas, būtų galima atskirti, surinkti, kompostuoti ir naudoti įvairioms reikmėms. Tačiau vietoj to galioja net keliagubas apmokestinimas – reikia mokėti už atliekas, už iš jų pagamintą šilumą bei elektrą, dar prisideda ir VIAP pinigai.
Privalomi kuo aukštesni sąvartynų ir deginimo mokesčiai, iš kurių gali būti remiamos atliekų perdirbimo įmonės.
Tokiu atveju tie, kurie nerūšiuoja, mokėtų labai daug, o rūšiuojantys – itin mažai“, – aiškino D.Tracevičius.
Jo teigimu, labai iškalbingas yra Skandinavijos valstybių pavyzdys: jose atliekų perdirbimo rezultatai nuolat augo, tačiau, pastačius deginimo jėgaines, šie rodikliai jau maždaug 15 metų nejuda iš vietos.
Kontrolė – savo rankose
Bet nustatyti, kiek krūvoje yra įprastų, o kiek – bioskaidžių atliekų, nėra paprasta, nes kiekvieno šiukšliavežio patikrinti neįmanoma.
Tai kontroliuoti palikta pačiai deginimo įmonei.
Kaip aiškino Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės patarėja Laura Zukė, rezultatai gali priklausyti ir nuo sezono, todėl tyrimai turi būti atliekami ne rečiau kaip keturis kartus per metus.
„Ūkio subjektas fiksuoja biologiškai skaidžios ir kietojo atgautojo kuro dalies nustatymo procesą ir esminius tyrimo duomenis. Užbaigus tyrimą surašomas tyrimų atlikimo aktas, kuriame nurodomi pagrindiniai proceso duomenys, rezultatai ir tyrime dalyvavę asmenys“, – aiškino L.Zukė.
Anot jos, aktą pasirašo paties ūkio subjekto paskirtas atsakingas asmuo.
Pasitelkė laboratoriją
Kaip pasakojo „Fortum Lietuva“ atstovas Andrius Kasparavičius, anksčiau įmonėje kartą per mėnesį buvo pasirenkamas vienas šiukšliavežis ir jo turinys būdavo išverčiamas ant žemės.
Tuomet pincetais ir kibirėliais apsiginklavę darbuotojai rinkdavo šiukšles, pasverdavo jas ir nustatydavo, kokią dalį sudaro biologiškai skaidžios atliekos.
Tačiau nuo 2016-ųjų taikoma vadinamoji kombinuota analizė. Kartą per metus atliekas ištiria Lietuvos energetikos instituto specialistai.
O maždaug kas savaitę atliekamas anglies dvideginio tyrimas – pagal dūmuose esantį šios medžiagos kiekį sprendžiama, kiek buvo sudeginta biologiškai skaidžių atliekų, už kurias priklauso VIAP pinigai.
Šį tyrimą atlieka konkursą laimėjusi laboratorija iš JAV.
Naujokai paramos negaus
„Fortum Lietuva“ kartu su valstybės valdoma įmonių grupe „Ignitis“ yra ir Kaune pastatytos kogeneracinės elektrinės akcininkai.
Šios jėgainės bandymai prasidėjo neseniai, o vakar buvo atgabentos ir pirmosios atliekų siuntos.
Vilniuje buvo ilgai stumdomasi, kol buvo pradėta statyti atliekas deginsianti kogeneracinė elektrinė.
Tačiau šios bendrovės tokios paramos, kokią gauna „Fortum Klaipėda“, nesulauks.
„Nei Vilniaus, nei Kauno jėgainės nepretenduoja į VIAP lėšas“, – teigė bendrovės „Ignitis“ atstovas Artūras Ketlerius.
Užsiminė apie pasitraukimą iš Lietuvos
Suomijos kapitalo bendrovė „Fortum“ gana gerai įsitvirtinusi mūsų regione – keliose valstybėse ji turi kogeneracines jėgaines, tiekia šilumą miestams.
Pernai Baltijos šalyse „Fortum“ pardavė 1,5 teravatvalandės šiluminės ir 0,6 teravatvalandės elektros energijos. Įskaičiavus subsidijas už iš biokuro gaminamą energiją, šios veiklos EBITDA (pelnas, neatskaičius mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) siekė 66 mln. eurų.
Tačiau neseniai kompanija paskelbė, kad bus svarstoma galimybė trauktis iš šilumos tiekimo verslo Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Jervenpės mieste Suomijoje.
Pasak „Fortum Lietuva“ atstovo A.Kasparavičiaus, tai reiškia, kad kol kas tik bus svarstoma tokia galimybė, tačiau apie kokius nors sprendimus kalbėti gerokai per anksti.
Kauno kogeneracinę jėgainę kartu su šia įmone valdanti „Ignitis“ grupė jau sulaukė įspėjimo.
„Fortum“ mus informavo apie planus persvarstyti savo strategiją, tačiau šiuo metu nėra priimta jokių sprendimų, dėl kurių reikėtų dėlioti bendrovės pasitraukimo scenarijus. Pačiam Kauno kogeneracinės jėgainės projekto įgyvendinimui tai įtakos neturės“, – teigė „Ignitis“ atstovas A.Ketlerius.
