„Pirkite obuolius, nes jie jau baigiasi. Gerai, kad sodininkai iš Panevėžio rajono Speičiai dar jų šiek tiek paliko žmonėms parduoti“, – paaiškino sostinės Kalvarijų turgavietėje šiais vaisiais prekiaujanti moteris.
Elektroninėje parduotuvėje „Barbora“ lietuviškų obuolių nebeliko.
Kilogramas lenkiškų, atsižvelgiant į veislę, kainuoja 0,85-0,99 euro, atgabentų iš Italijos arba Naujosios Zelandijos – 1,99 euro.
Pasak „Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio, tinklo parduotuvėse lietuviškų obuolių užteks nebent iki šios savaitės pabaigos.
„Šiuo metu lietuviškų obuolių kilogramo kainas pas mus yra 0,81- 0,93 euro, lenkiški – pigesni. Jų kilogramas, atsižvelgiant į veislę, kainuoja 0,67-0,71 euro“, – sakė D.Ryliškis.
Pasak "Maximos" komercijos vadovės Vilmos Drulienės, per ateinančias kelias savaites parduotuves pasieks paskutiniai lietuviški obuoliai.
„Mažesnė šių vaisių pasiūla padarė įtaką jų kainoms. Šiuo metu ir lietuviškų, ir lenkiškų obuolių kaina, palyginti su pernykščiu vasariu, yra 20-30 proc. didesnė.
Tiesa, yra ir tokių obuolių rūšių, pavyzdžiui, lenkiškų „Jonagold“, kurių kaina nesikeitė ir siekia 0,99 euro. Tiek pat kainuoja ir šiuo metu prekyboje dar esantys „Linkėjimai iš kaimo“ lietuviški obuoliai“.
Paliko tik mokykloms
„Obuoliais nebeprekiaujame nuo sausio. Jų sandėliuose pasilikome tik tiek, kad, pagal įsipareigojimą galėtume tiekti mokykloms“, – sakė Alytaus rajone esančios bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorius Vaidas Stanaitis.
„Nebeturime jokių vaisių“, – patikino ir Panevėžio rajone esančio Dembavos medelyno vadovė, Lietuvos sodininkų asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė. Ištuštėti baigia ir kitų pramoninių sodų sandėliai – Naradavos, Ažuožerių, Aukštikalnių ir kitų.
Ankstesniais metais obuoliais prekiavę kone iki naujojo derliaus dabar sodininkai liko be apyvartinių lėšų, nors jų ypač reikia pavasariui pasiruošti.
„Pastaruosius 20 metų nėra buvę tokių stiprių šalnų, kaip pernai pavasarį. Šaltis, pasiekęs -8-10 C laipsnių, nušaldė vaismedžių žiedus visoje Lietuvoje. Derlius buvo keturis kartus menkesnis, nei įprasta – užderėjo tik vėliau pražydę obelys.
Turime pažymas, kad dėl nenugalimos jėgos – force majeure aplinkybių negalėsime įvykdyti įsipareigojimų nei užsakovams, nei parduoti tokio jų kiekio, koks numatytas pagal ekologinio ūkininkavimo reikalavimus.
Prašėme Žemės ūkio ministerijos pagalbos, bet mus sakoma, kad pinigų kompensacijoms nėra.
Dviprasmiškas tai jausmas. Juk vien mūsų bendrovė mokesčių valstybei kasmet sumoka apie 70-80 tūkst. eurų, bet kai mums prireikė pagalbos, valstybė atsuko nugarą“, – kalbėjo V.Stanaitis.
Nors obuolių kainos tiekėjams šį sezoną buvo pakilę iki 0,66 euro (su PVM), – 2018-aisiais jos siekė 0,43 euro, tai neatstojo dėl blogo derliaus prarastų pajamų.
Liko be apyvartos lėšų
Ankstesniais metais obuoliais prekiavę kone iki naujojo derliaus dabar sodininkai liko be apyvartinių lėšų, nors jų ypač reikia pavasariui pasiruošti.
„Pastaruosius 20 metų nėra buvę tokių stiprių šalnų, kaip pernai pavasarį. Derlius buvo keturis kartus menkesnis nei įprasta, užderėjo tik vėliau pražydusios obelys.
Turime pažymas, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių negalėsime įvykdyti įsipareigojimų nei užsakovams, nei parduoti tokio jų kiekio, koks numatytas pagal ekologinio ūkininkavimo reikalavimus. Prašėme Žemės ūkio ministerijos pagalbos, bet mus sakoma, kad pinigų kompensacijoms nėra“, – kalbėjo V.Stanaitis.
Obuolių didmeninės kainos tiekėjams šį sezoną buvo pakilusios iki 0,66 euro, 2018-aisiais jos siekė 0,43 euro, bet ir tai neatstojo dėl blogo derliaus prarastų pajamų.
Apskaičiavo nuostolius
„Sodams iššalus kreipėmės ir į Vyriausybę, ir į tuometį žemės ūkio ministrą Giedrių Siurplį. Pagal galiojančius teisės aktus negavę nors trečdalio derliaus ūkiai turi teisę prašyti finansinė pagalbos.
Buvo sudaryta komisija, ji gegužę įvertino sodams šalnų padarytą žalą, surašė aktus. Dar kartą ta pati komisija apžiūrėjo sodus rugpjūtį, kai buvo galima realiai pamatyti, kaip obelys užderėjo“, – pasakojo V.Kuliešienė.
Paskaičiuota, kad vien pramoniniams sodams šalčio padaryta žala siekia 4 mln. eurų. Kai kuriuose vietovėse gamta sunaikino net 70-80 proc. galimo derliaus.
„Pas mus, Panevėžio regione, po šalnų liko derėti vos penktadalis obelų“, – užsiminė pašnekovė.
Draudikai ignoruoja
Pasak V.Kuliešienės, sodininkai iš žemės ūkio ministro A.Palionio prieš kelias dienas sužinojo, kad Finansų ministerija neskyrė jiems paramos, esą, tam tiesiog nėra pinigų.
„Užtat mums buvo patarta apdrausti sodus, bet tai – neįmanoma. Daugybę kartų esame apie tai kalbėję su draudikais, nė vienas nesiima to daryti, nes didelė rizika – sodininkystė yra nuo gamtos stipriai priklausoma žemės ūkio šaka“, – kalbėjo V.Kuliešienė.
Jos teigimu, sodininkai dabar nebeturi apyvartinių lėšų. Ir sukasi, kaip kas išmano. Yra ir tokių, kurie įkeitė savo namus ir paėmė paskolas, kad turėtų galimybę atsiskaityti su darbuotojais.
„Blogai ir tai, kad Vyriausybė pavasarį pažadėjo pagelbėti. Jei būtume negavę to pažado, būtume pasukę kas kur – vieni galbūt restruktūrizavimo keliu, kiti – ir bankroto. O dabar nėra kur trauktis, bet nėra ir pinigų“, – sakė V.Kuliešienė.
Tebeieško paramos galimybių
Andrius Palionis
Žemės ūkio ministras
„Pernai, priimdami biudžeto projektą, pakeitėme teisės aktų nuostatas.
Pagal jas Vyriausybė gali kompensuoti ūkininkams nuostolius, jei ir nebūna paskelbta ekstremali situacija. Dėl sausros vasarą tokia situacija buvo paskelbta, bet sodams žydint jos nebuvo.
Prieš mėnesį dėl kompensacijos kreipėmės į Finansų ministeriją – prašėme 7 mln. eurų.
Dabar jau turime atsakymą, kad apsispręsta bus tik balandį, kai bus vertinama, kaip renkamas valstybės biudžetas. Todėl dabar svarstome galimybę sodininkams pagelbėti savo asignavimais, nes jiems pinigų reikia dabar.“
