Taip teigia savivaldybės, vertindamos tai, kad nuo sausio Utenos miestas, Gargždai ir didžioji Tauragės miesto dalis pateko į zoną, kurioje jaunos šeimos nebegali pasinaudoti finansine paskata pirmam būstui įsigyti.
Įstatymas numato, kad įsigyjamo pirmojo būsto teritorijoje nekilnojamojo turto (NT) kvadratinio metro vidutinė vertė turi būti bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę Lietuvoje. Ji persvarstoma kiekvienų metų sausio 1 dieną ir skelbiama Nekilnojamojo turto registre.
Dėl šio vertės pasikeitimo jaunoms šeimoms tampa sudėtinga planuoti žadamą būsto įsigijimą ir įsikūrimą regionuose.
„Persikėlimas gyventi į kitą vietą dažniausiai yra gerai apgalvotas ir iš anksto planuojamas sprendimas. Neretai prireikia ne vieno mėnesio, kad šeimos galėtų atitikti kreditavimo sąlygas, žmonės iš anksto tariasi su galimais darbdaviais, ieško vaikams mokyklų ar darželių.
Staiga sausį pasikeitusi NT vidutinė kaina gali sugriauti šeimos planus“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Todėl LSA ragina persvarstyti minėto įstatymo nuostatas ir atsisakyti nustatyto reikalavimo dėl NT vidutinės vertės arba perskaičiuoti šią vertą kas 5 ar daugiau metų. Tai leistų šeimoms, ketinančioms persikelti gyventi į regionus, planuoti šį žingsnį ir iš anksto jam pasiruošti.
Pasak M.Sinkevičiaus, jeigu vienas iš valstybės prioritetų yra atgaivinti regionus, mažinti socialinę atskirtį ir skatinti regionų ekonominę ir socialinę plėtrą, finansinės paramos kriterijai neturi eliminuoti tam tikrų teritorijų vien dėl statistinio NT kvadratinio metro vertės padidėjimo.
Juo labiau kad jis gali būti visai nežymus ir tai nereiškia, kad šiame regione gyvenimo lygis per metus pakilo tiek, kad nebereikia stengtis į jį pritraukti kuo daugiau jaunų šeimų.
Viena iš tokių vietovių yra Utena, kur jaunos šeimos neteko galimybės pasinaudoti finansine paskata pirmajam būstui.
„Utenoje plėtojama pramonė, kuriamos naujos darbo vietos, čia grįžta vis daugiau emigrantų. Tačiau mūsų apskritis nėra turtinga, o NT kainos pakilo savivaldybei vykdant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą ir perkant socialinius butus.
Ar tai tikrai yra priežastis, kad jaunos šeimos, norinčios pirkti arba statyti būstą šiame regione, nebegali pasinaudoti finansine paskata, tuo metu kitų savivaldybių gyventojai šią galimybę turi?“ – klausė Utenos rajono meras Alvydas Katinas.
Jam pritarė ir Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas. Pasak jo, jaunų šeimų susidomėjimas finansine paskata pirmajam būstui įsigyti yra didelis.
„Per kiek mažiau nei pusantrų metų sulaukėme daugiau nei 200 šeimų prašymų pasinaudoti šia galimybe. Deja, jų lūkesčių patenkinti nebebus galima.
Apmaudu, nes tuo pat metu labai daug dirbame gerindami verslo aplinką ir socialinę infrastruktūrą, palaikydami glaudžius ryšius su išvykusiais tauragiškiais, išsamiai informuojame juos apie galimybes grįžti ir dirbti Tauragėje“, – teigė D.Kaminskas.
2020 metais didžiausia šalies NT kvadratinio metro vidutinė vertė buvo 1465 eurai. Ši vertė įsigyjamo būsto teritorijoje turi neviršyti 512,75 euro.
