Prieš kelias dienas iš Lietuvos į Ukrainą išvyko Bykovų šeima. Lietuvoje nuo 2014-ųjų gyvenusiai ir verslą plėtojusiai Julios ir Andrijaus porai teko tai padaryti, nes Migracijos departamentas pastarąjį kartą jiems neišdavė leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Negana to, jų įmonė „Volesa“ apkaltinta fiktyvia veikla, o A.Bykovas – nelegalia migracija.
„Migracijos departamento atsakymas tarsi šaltu vandeniu perliejo. Ten nupieštas toks mūsų įvaizdis, lyg būtume nusikaltėliai. Suteikti leidimus gyventi atsisakyta visiems šeimos nariams.
Buvome priblokšti, tačiau nesutrikome, nes suvokėme, kad susidarė neadekvati ir nesuprantama situacija. Turėjome du pasirinkimus – arba su sprendimu sutikti, arba kovoti. Mums metė tokius kaltinimus, nors niekas nė nepakvietė pasikalbėti“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo A.Bykovas.
Atvyko kurti verslo
Ukrainiečiai Bykovai iš Charkovo Ukrainoje į Lietuvą atsikėlė 2014-ųjų rugpjūtį, įsigijo įmonę ir pradėjo veiklą. Kaip verslo migrantai jie gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
Nors į Lietuvą Bykovai atvyko Ukrainoje prasidėjus karui, užsieniečiai neketino prašyti politinio prieglobsčio. „Nusprendėme, kad dirbsime, užsidirbsime, o toliau bus matyti“, – pasakojo A.Bykovas.
Šeima neslėpė, kad viskas vyko sklandžiai: niekas nereikalavo kyšių, nesunku buvo atsidaryti bankuose sąskaitas, įmonės nepagrįstai niekas netikrindavo, visus dokumentus pratęsdavo laiku.
„Niekada neslėpėme, kad norime likti Lietuvoje. Turime du mokyklą lankančius vaikus. Jie lietuvių kalbą jau moka kur kas geriau nei mes, čia pritapo. Dirbome, mokėjome mokesčius“, – kalbėjo A.Bykovas.
Anksčiau šeima svarstė, ar nereikėtų apsigyventi Čekijoje. Tačiau, kaip sakė Julia, bičiulis Lietuvą rekomendavo kaip verslui palankią šalį.
„Ukrainoje išėjome žiaurią mokyklą. Pavyzdžiui, muitinėje niekada nežinai, kiek turėsi sumokėti. Čia, kai pirmą kartą iš Pietų Korėjos sulaukėme siuntos ir gavome dokumentus, buvo sunku patikėti, kad per dvi valandas viskas išsisprendė“, – pasakojo Julia.
Po atsakymo – į teismą
Iki 2018 metų balandžio ukrainiečiams viskas ėjosi sklandžiai, tačiau tąsyk pateikę prašymus pratęsti leidimus gyventi Lietuvoje iš Migracijos departamento sulaukė neigiamo atsakymo. Jei šeimai leidimai būtų buvę išduoti, 2019-ųjų vasarą Bykovai būtų galėję pretenduoti į leidimus nuolat gyventi mūsų šalyje.
Šeima kreipėsi į teismą. Pirmasis bandymas buvo nesėkmingas, tačiau aukštesnės instancijos teisėjų kolegija nurodė Migracijos departamentui panaikinti ankstesnį sprendimą ir ukrainiečių prašymą nagrinėti dar sykį.
Departamentas tai padarė, tačiau pateikė ne tik tokį pat atsakymą – ne itin skyrėsi ir argumentai. Skaitant paaiškinimus prie pirmojo ir antrojo sprendimo sutampa ištisi puslapiai. Tik kur ne kur atsiranda naujų pastraipų.
Migracijos departamentas sakė, kad buvo pakartotinai vertintos aplinkybės, todėl ir sutampa atskiros sprendimų pastraipos bei galutinė išvada – Bykovų šeimai neišduoti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje.
Inspektoriams neužkliuvo
Ukrainiečiams priklausančią bendrovę „Volesa“ tikrino ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Įmonė nebuvo nubausta, o jos sandoriai VMI specialistams nepasirodė įtartini.
Kaip „Lietuvos rytui“ aiškino VMI atstovė Rūta Asadauskaitė, kai vykdomas operatyvinis patikrinimas, jo metu nustatytas klaidas ar neatitikimus mokesčių administratorius nurodo įmonėms ištaisyti. Tik tuo atveju, jei bendrovė nereaguoja į pastabas, imamasi griežtų veiksmų.
„Jei pastabos dėl įmonės sudarytų sandorių operatyvinio patikrinimo pažymoje neįrašytos, tai nereiškia, kad jie nebuvo tikrinti. O bendrovės situaciją ir rodiklius mokesčių administratorius stebi nuolat“, – aiškino R.Asadauskaitė.
Įžvelgė fiktyvią veiklą
Tarp argumentų, kodėl atsisakyta ukrainiečiams pratęsti leidimą gyventi, Migracijos departamentas minėjo, kad jų įmonė pas mus veiklą vykdo tik minimaliai – neva pirmenybė teikiama užsienio rinkai.
Tokios išvados nustebino ne tik leidimo laukiančią šeimą, bet ir Seimo narį Jurgį Razmą, į kurį pagalbos kreipėsi Bykovai.
„Man kilo klausimų, kaip Migracijos departamentas traktuoja verslo sampratą. Susidaro įspūdis, jog jie nori fiziškai matyti, kad čia vyksta gamyba, yra sandėliai. Būtų galima žiūrėti, kiek mokama mokesčių, o jau iš to galima spręsti, kad veikla vykdoma Lietuvoje“, – teigė parlamentaras.
Pasak J.Bykovos, 2018 metais įmonės apyvarta buvo 1,5 mln. eurų. 2017 metais buvo sumokėta per 12 tūkst. eurų pelno, dar 38 tūkst. eurų – pridėtinės vertės mokesčio. „Tačiau jie aiškina, kad mes Lietuvoje nevykdome veiklos“, – stebėjosi J.Bykova.
Kitokią nuomonę nei Migracijos departamentas apie bendrovės veiklą turėjo teisėjų kolegija. Jos manymu, iš VMI operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad įmonė importavo prekes į Lietuvą ir eksportavo jas.
„Tiek pirminio, tiek pakartotinio patikrinimo metu Migracijos departamentas nustatė ne vieną įmonės finansinę operaciją. Įstatymas nenumato reikalavimo dėl orientavimosi į konkrečią rinką.
Įstatymo nuostatos reikalauja, kad įmonė, be kita ko, vykdytų veiklą Lietuvoje. Pačios bendrovės surinkti duomenys paneigia išvadą apie tai, kad ji neatitinka šio kriterijaus.
Tiek prekių importavimas į Lietuvą, mokant atitinkamai importo pridėtinės vertės mokestį, muitus ir susijusius mokesčius, tiek prekių eksportas iš Lietuvos yra viena galimų veiklos rūšių Lietuvoje“, – komentavo teisėjų kolegija.
Nepaisant to, Migracijos departamentas įrodinėjo, kad teiginiai apie bendrovės mokamus mokesčius ir veiklos vykdymą neįrodo, jog ji vykdo realią veiklą Lietuvoje. Tas pat pasakyta ir apie VMI operatyvinio patikrinimo pažymą.
Apkaltino nelegalia migracija
Tai, kad „Volesa“ pirmenybę teikia užsienio rinkai ir kitose valstybėse esantiems klientams, Migracijos departamentui leido daryti išvadą, jog pagrindinis A.Bykovo tikslas – formaliai atitikti nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi siekiant įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse.
„Kodėl tokiu atveju jis dar nesėdi už grotų?“ – stebėjosi Andrijaus sutuoktinė Julia.
Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo neįtikino ir Migracijos departamento A.Bykovui mesti kaltinimai dėl nelegalios migracijos skatinimo.
Naikindamas jo sprendimą teismas nurodė, kad iš esmės nepakanka pateiktų nuorodų apie A.Bykovo ryšius su subjektyviai vertinamais asmenimis ir ūkio subjektais abejonėms dėl užsieniečio tikslo Lietuvoje pagrįsti.
Nepaisant to, ir antrą sykį atmesdamas ukrainiečių prašymą išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje Migracijos departamentas vėl tikino, kad A.Bykovas susijęs su nelegalia migracija, nors jokių naujų tai įrodančių duomenų nepateikė.
Įtarimų sukėlė pervedimai
Kodėl nuo 2014 metų veikianti įmonė įtarimų nekėlė, tačiau vertinimai apvirto aukštyn kojomis 2018-ųjų pavasarį? Anot Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės, išduodant pirmuosius leidimus gyventi įmonei galiojo kitokie įstatymo reikalavimai.
Juos sugriežtinus Migracijos departamentui kilo įtarimų, ar šių užsieniečių įmonės veikla nėra tik imituojama.
E.Gudzinskaitė aiškino, jog Migracijos departamentas nustatė, kad A.Bykovo įmonė padėjo imituoti veiklą ir kitiems užsieniečiams, kurie siekė gauti leidimus gyventi. Buvo imituojami atsiskaitymai tarp šių įmonių už neva teikiamas paslaugas, taip sukuriant vaizdą, kad visos šios užsieniečių įmonės vykdo veiklą.
„Nagrinėjant pateiktus įmonės sąskaitų išrašus nustatyta, kad užsieniečiai į įmonės sąskaitą pervesdavo pinigų sumas, kurias kitą dieną įmonės direktorė iš sąskaitos išimdavo.
Taip pat pinigai buvo pervedami į „Volesos“ sąskaitą iš įmonių arba „Volesa“ juos pervesdavo bendrovėms, kurių akcininkams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi, nes buvo rimto pagrindo manyti, jog įmonė yra fiktyvi.
Taigi nelegalios migracijos grėsmė nustatyta pirmiausia todėl, kad A.Bykovas leidimo gyventi siekė ne tam, kad vykdytų realią veiklą, o tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno erdvėje tik formaliai atitinkant leidimo gyventi gavimo sąlygas“, – aiškino E.Gudzinskaitė.
J.Bykova, kuri yra „Volesos“ direktorė, tikino, kad tai, ką Migracijos departamentas nurodo kaip įmokėjimus į sąskaitą, iš tiesų buvo JAV dolerių konvertavimas į eurus, o už prekių pardavimą gautą valiutą konvertavus atlikti pavedimai pagal sutartis.
„Tas žmogus, kuris tikrino mūsų sąskaitas, nelabai jas supranta. Pavyzdžiui, Migracijos departamentas nurodo, kad į įmonės sąskaitą užsieniečiai V.S. ir D.D. pervedė 1735 eurus.
Tačiau tokią sumą pervedė ne užsieniečiai, o Vokietijoje registruota bendrovė „Viktor Schleicher und Dmitri Diatschenko GbR“, – stebėjosi J.Bykova.
Vizą pasiūlė tik dukrai
Bykovų vaikams leidusios Lietuvoje mokytis vizos baigė galioti pernai gruodžio 5 dieną. Vasario 5-ąją pasibaigus beviziam režimui, visa ukrainiečių šeima išvyko iš Lietuvos.
Tiesa, Migracijos departamentas buvo padaręs išimtį paskutinėse klasėse besimokančiai dukrai – jai galėtų būti išduota nacionalinė viza.
Tačiau išeitis tokiu atveju buvo viena – dukrai suradus globėją, pavyzdžiui, senelius, kurie dar turi teisę pagal bevizį režimą kaip Ukrainos piliečiai Šengeno erdvėje būti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, palikti ją mokytis Lietuvoje.
Mažiausiai trims mėnesiams ardyti šeimos Bykovai nenorėjo, o jų pačių teisė būti Lietuvoje pagal bevizį režimą išseko čia laukiant teismo, todėl apsisprendė visi bent kuriam laikui grįžti į Ukrainą.
Trečiojo teismo sprendimas jiems vėl buvo palankus – Migracijos departamentas turės dar sykį nagrinėti ukrainiečių prašymus suteikti leidimus gyventi Lietuvoje.
Proveržis įvyko dar 2014 metais
Registrų centro duomenimis, 2010 metų pradžioje Lietuvoje veikė 122 anksčiau įsteigtos bendrovės, kuriose daugiau nei 50 proc. akcijų turėjo fiziniai asmenys iš Ukrainos. Tais pačiais 2010-aisiais jų buvo įkurta dar 38.
Vėliau kreivė pamažu kilo aukštyn: 2011 metais įregistruotos 68 naujos ukrainiečių kontroliuojamos bendrovės, 2012-aisiais – 228, 2013-aisiais – 297.
Daugiausia jų – net 352 – įsteigta 2014 metais, kai pavasarį prasidėjo Rusijos ir Ukrainos nesutarimai, pavirtę Krymo aneksija.
2015 metais įkurtos 199, 2016 m. – 293, 2017 m. – 305, 2019 m. – 205 ukrainiečių valdomos bendrovės.
Per šiuos metus tokių jau įsteigta 8.
