Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkių atstovai šią savaitę planuoja susitikimą, kurio metu, tikėtina, bus nuspręsta dar labiau sumažinti naftos gavybą siekiant pakelti kainas.
Tuo metu Lrytas.lt kalbinti ekspertai pasidalijo savo įžvalgomis, ar lietuviai dar gali tikėtis suspėti pasidžiaugti atpigusiais degalais.
Didžiausia importuotoja
Dėl spartaus koronaviruso plitimo didžiojoje Kinijos dalyje buvo pratęstos Naujųjų metų atostogos – gamyklos, biurai ir parduotuvės liko uždarytos, įsigaliojo kelionių apribojimai.
Praktikoje tai reiškia, kad didžiausiai pasaulyje naftos importuotojai Kinijai, kuri įprastai sunaudoja apie 14 mln. barelių kasdien, reikia daug mažiau naftos šalies automobiliams, technikai bei apšvietimui.
Tikėtina, kad mažės ir degalų lėktuvams paklausa – viso pasaulio oro linijos stabdo skrydžius į Kiniją, skrydžių mažėja ir šalies viduje.
Staigus naftos paklausos kritimas yra ir akivaizdus sulėtėjusio Kinijos verslo simptomas. Tai ženklas, kad šalies ekonomikos augimas, kuris jau yra žemiausias per 30 metų, ir toliau lėtės.
Kinijos ekonomistas Zhang Mingas BBC teigė, kad viruso protrūkis per pirmuosius tris metų mėnesius šalies ekonomikos augimą gali sumažinti iki 5 proc. Tikėtina, kad bet koks neigiamas poveikis Kinijai turės įtakos ir pasaulinei ekonomikai.
Pastebėjo skirtumų
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pasakojo kaip tik tikrinęs, kaip degalinės Lietuvoje reaguoja į žaliavinės naftos kainos sumažėjimą.
„Dar vakar per Lietuvą važinėjau ir mačiau, kaip degalinės reaguoja, tiksliau – vienos reaguoja, kitos nereaguoja. Arčiausiai didmeninių kainų, visi matome, dažniausiai būna „Jozitos“ kainos – vakar „Jozita“ Kaune litrą dyzelino pardavinėjo už eurą, tuo metu kitur Kaune dauguma degalinių siūlė dyzeliną už 1,16 – 1,21 euro. Tad pastorosiomis dienomis tie skirtumai tarp degalinių buvo neįprastai dideli.
Tačiau tai susiję ir su kainodaros principais – ten, kur yra daugiau klientų, kur aplink daug degalinių – kainas lemia ir konkurenciniai aspektai“, – situaciją komentavo T.Povilauskas.
„Orlen Lietuva“ didmeninės degalų kainos yra atpigusios. Jei po Q.Solemani nužudymo „Orlen Lietuva“ dyzelino didmenininė kaina buvo 1,06 eurai už litrą, tai vakar kaina krito iki 0,96 Eur. Vis dėlto, degalinėse tas sumažėjimas yra šiek tiek mažesnis – Lietuvos vartotojai esmingai nepajuto, kad žaliavinė nafta yra atpigusi“, – pridūrė jis.
T.Povilausko teigimu, kur link judės žaliavinės naftos kaina priklausys nuo to, kaip toliau plis koronavirusas. Ekonomistas svarstė, kad jei Kinijai nesiseks atgaivinti šalies gamybos apimčių, tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu nafta gali dar atpigti – kaina galėtų kristi ir iki 50 JAV dolerių už barelį.
„Tačiau esame optimistai ir galvojame, kad jau vasario antroje pusėje užsikrėtimų koronavirusu skaičius pradės mažėti ir gamyba grįš į senąsias apimtis, o naftos kaina kovą vėl šoks į viršų“, – svarstė ekonomistas.
Neskubės atpiginti
ISM ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas Vincentas Vobolevičius teigė, kad reikšmingo degalų kainų sumažėjimo Lietuvoje nepajusime – paprasčiausiai todėl, kad šis 20 proc. kritimas nėra tvarus ir ilgai gyvuoti negali.
„Naftą išgaunančios šalys – OPEC šalys, taip pat ir Rusija, nesėdės ir negamins didelio naftos kiekio, kada jos kaina yra kritusi. Naftos gavyba bus mažinama, ypač po tokio reikšmingo kainos kritimo: nafta ar bandelės, nesvarbu – jeigu tavo prekės kaina krinta, gamybos apimtis mažėja.
Todėl naftos kainos jeigu ne kils, tai stabilizuosis. Nebent prasidės didžiulė pandemija, recesija“, – kalbėjo V.Vobolevičius.
Jo teigimu, mažinti naftos gavybą – pagrindinis įrankis OPEC įrankių dėžėje.
„OPEC ir buvo sukurti kaip išgaunamos naftos kiekio reguliavimo kartelis su tikslu pakelti naftos kainas. Tai pirminė jų misija, ir jie iki šiol tą misiją įgyvendina, tiesa, nelabai sėkmingai – jeigu jie sumažino išgaunamos naftos kiekį tiek, kad ima kilti kainos, tada jų pačių nariams kyla pagunda slapta pardavinėti naftą aukštesnėmis kainomis, ir susitarimas žlunga.
Čia susidūrėme su kitokia situacija – kai kainos yra nukritusios, visi kartelio nariai turi labai stiprią paskatą vykdyti savo įsipareigojimus ir mažinti gavybą – čia nebus sukčiaujančių. Todėl jie turėtų gana efektyviai tas kainas suvaldyti“, – tikino ekonomistas.
Pasak V.Vobolevičiaus, degalinių valdytojai ir taip neskubės mažinti degalų kainų: „Jie žiūrės į ateitį ir galvos, ar ši kainų mažėjimo tendencija tęsis. Jei tęsis, galbūt tos tendencijos padarinius pajusime ir mes, eiliniai vartotojai.
Lemia daug veiksnių
„Circle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius teigė, kad nors pasaulinis nerimas dėl koronaviruso smukdo ne tik naftos kainas, bet veikia ir kitus sektorius, spekuliuoti ir prognozuoti, kiek pastarasis naftos kainos sumažėjimas gali paveikti jos produktų kainas „Circle K Lietuva“ degalinėse – sudėtinga.
„Tolesnius naftos produktų kainų pokyčius Lietuvoje vertinčiau atsargiai, kadangi pasaulinės naftos kainos kritimas nėra vienintelis veiksnys, darantis įtaką degalų produktų kainoms Lietuvoje.
Palyginę šių metų sausio ir vasario mėnesio pradžios vidutines didmenines degalų kainas matome, kad benzino kainos jau krito 4 proc., o dyzelino – 7 proc. Pastarosiomis dienomis kainos mažėjo ir degalinėse, žinoma, ne visose degalinėse pokyčiai yra vienodi.
Mažmeninėje rinkoje degalų ir naftos produktų kainos susideda iš daugelio dedamųjų: akcizo, PVM mokesčio, tiekėjų kaštų, produktų atsargų ir kito. Pasaulyje naftos kainos kinta dinamiškai, todėl aiškaus ateities scenarijaus nežino niekas“, – sakė „Circle K Lietuva“ atstovas R. Laurinavičius.
Tuo metu Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė teigė, kad mažmeninė degalų kaina didžiąja dalimi priklauso nuo didmeninių kainų, kurios yra nustatomos pagal „Platts“ indeksą.
Pastaruoju metu didmeninės benzino ir dyzelino kainos mažėjo, ir, jeigu ši tendencija išliks, tai lems ir mažmeninių kainų mažėjimą.
„Naftos kainai įtakos turi daugelis veiksnių, vieni iš jų – paklausa ir pasiūla, o tuo pačiu ir naftos atsargos. Šie veiksniai ir turėjo įtakos naftos kainos kritimui. Ar ši kaina išsilaikys dalinai priklauso nuo to, kaip Kinija suvaldys viruso plitimą. Taip pat ir nuo OPEC+ sprendimo – tai yra, ar bus priimtas sprendimas sumažinti išgaunamos naftos kiekius“, – teigė D.Jokšienė.
