Tradiciniame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos parengtame grėsmių vertinime teigiama, kad jėgainė įrengiama nepaisant tarptautinių saugumo standartų.
„Artėjant numatytam BelAE paleidimo terminui, didėja įtampa tarp atsakingų Baltarusijos institucijų, projekto užsakovų ir „Rosatom“ atstovų – visi jie baiminasi atsakomybės už galimus incidentus paskubomis pastatytoje BelAE“, – rašoma ataskaitoje. Dokumente terminu „BelAE“ vadinama Astravo atominė elektrinė.
Žvalgybos atkreipė dėmesį, kad pernai liepą iš pareigų pasitraukė elektrinės statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas.
Lietuvos žvalgų vertinimu, jis pareigas paliko „vengdamas atsakomybės dėl ankstesnių incidentų, nesklandumų bei tolesnių sudėtingų elektrinės parengimo eksploatacijai darbų“.
Anot ataskaitos, Baltarusijos tyrimų komitetas jau anksčiau buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą dėl incidentų statybų aikštelėje, tyrimo metu buvo sulaikyti keli asmenys, dirbę rangovams iš Rusijos, tačiau dėl Rusijos diplomatinio spaudimo bylos nutrauktos.
Dokumente teigiama, kad „Rosatom“ atstovai atsainiai vertina statybas prižiūrinčių Baltarusijos institucijų reikalavimus, o patiems baltarusiams trūksta tiek kompetencijos, tiek valios tinkamai prižiūrėti atliekamus darbus.
Anot žvalgybos, pernai birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo buvo kilęs gaisras elektrinės pirmajame bloke šalia reaktoriaus, tačiau informacijos apie minėtą incidentą Baltarusijos institucijos nepateikė.
„Žvalgybos vertinimu, nuostatą slėpti informaciją apie BelAE projekto trūkumus palaiko korporacija „Rosatom“, nes baiminasi dėl savo, kaip patikimo partnerio įgyvendinant branduolinių jėgainių statybos projektus, tarptautinės reputacijos“, – teigiama dokumente.
Baltarusija teigia, kad 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė pradės veikti šiais metais.
Šiuo metu Minske viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį per susitikimą su Baltarusijos premjeru ir užsienio reikalų ministru žada reikalauti, kad prieš paleidžiant jėgainę būtų įgyvendintos tarptautinės rekomendacijos.
Žvalgyba: rusiškų dujų importas per Klaipėdą kelia riziką energetinei nepriklausomybei
Lietuvos žvalgyba antradienį įspėjo, kad suskystintų gamtinių dujų importas iš Rusijos per Klaipėdos uostą kelia riziką šalies energetinei nepriklausomybei.
Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba tradiciniame grėsmių vertinime nurodė, kad per Klaipėdą dujas gabenanti bendrovė Rusijos „Novatek“ glaudžiai susijusi su Kremliumi, o jos galutinis tikslas – įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje.
„Didžiausią riziką Lietuvos energetinei nepriklausomybei kelia Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose“, – teigiama ataskaitoje.
„Nuo 2019 metų pradžios į Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką bando įsilieti Rusijos kompanija „Novatek“, kartu su „Gazprombank“ pradėjusi eksploatuoti Vysocko gamtinių dujų skystinimo terminalą“, – rašoma dokumente.
Anot žvalgybos tarnybų, prioritetinė kompanijos veiklos kryptis – SGD tiekimas Baltijos šalims per Klaipėdos terminalą mažiausia rinkos kaina.
„Mažą kainą „Novatek“ galėjo pasiūlyti tik dėl Rusijos valdžios, turinčios tikslą užimti vis didesnę SGD rinkos dalį, SGD eksportui sudarytų sąlygų. Todėl „Novatek“ yra suinteresuota pasiekti šį strateginį tikslą – didinant prekybos per Klaipėdą apimtį ilgalaikėje perspektyvoje įsitvirtinti Baltijos šalių SGD rinkoje“, – teigiama ataskaitoje.
Žvalgybos teigimu, nors „Novatek“ prisistato esanti privati, viena skaidriausiai Rusijoje veikiančių kompanijų, „neabejotina, kad jos strategija ir veiklos tikslai derinami su Rusijos aukščiausios valdžios atstovais“.
Dokumente rašoma, kad vienas „Novatek“ akcininkų – Rusijos oligarchas Genadijus Timčenka. Jam JAV iždo departamentas taiko sankcijas, o jis pats, anot ataskaitos, priklauso prezidento Vladimiro Putinui artimų asmenų ratui, be to, dalį „Novatek“ akcijų valdo Rusijos valstybės kontroliuojamas koncernas „Gazprom“.
Naujausias „Novatek“ krovinys į Klaipėdą atplaukė sausio pabaigoje.
Dujų terminalą valdančios „Klaipėdos naftos“ duomenimis, pernai šios bendrovės rinkos dalis sudarė 13 proc. importuoto dujų kiekio.
Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje įrengtas 2014 metais, siekiant nutraukti Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ monopolį dujų tiekimui į Baltijos šalis.
Anot žvalgybos ataskaitos, pozicijas Lietuvos rinkoje praradęs „Gazprom“ turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų: siūlyti dujas palankesnėmis sąlygomis, vengti manipuliacijų kaina, sudaryti lankstesnius sandorius bei ieškoti kitų būdų išlaikyti savo įtaką.
Žvalgybos teigimu, pernai „Gazprom“ vengė daryti tiesioginę įtaką ar imtis agresyvių priemonių, tačiau stiprino veiklą per lojalius tarpininkus – ryšių „Gazprom“ turinčius verslininkus, dalyvaujančius „Gazprom“ dujų prekybos schemose per Lietuvoje ir užsienyje registruotas kompanijas.
Grėsmių vertinime taip pat nurodoma, kad 2019 metais pozicijas Baltijos šalyse bandė stiprinti ir Rusijos energetikos įmonių grupė „Inter RAO UES“.
Anot žvalgybos, jai „aktualu ne tik išsilaikyti prekybos elektra rinkose, bet ir daryti įtaką sprendimams dėl strategiškai svarbaus Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projekto“.
„Inter RAO UES“ suinteresuota išlaikyti ir didinti prekybos elektra regione apimtį, todėl jo atstovams svarbu, kad Baltijos šalys neribotų prekybos elektra iš trečiųjų šalių. Siekdami palankių sprendimų, įmonių grupės atstovai bandė megzti ryšius su ES institucijų atstovais ir tikėjosi pelnyti jų palankumą“, – rašoma ataskaitoje.
