Konferencija užbaigė mokymus „Kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektų rengimas“, skirtus Lietuvos savivaldybių specialistams.
Aplinkos viceministras Marius Narmontas per konferenciją teigė, kad dar prieš kelerius metus apie kompleksinę renovaciją galėjome tik kalbėti, o šiandien jau turime ne vieną įgyvendintą projektą, sulaukusį didžiulės sėkmės ir tapusį puikiu pavyzdžiu kitoms savivaldybėms.
„Esame itin dėkingi savo kolegoms iš Vokietijos, kurie dalijosi patirtimi. Kompleksiškas požiūris į renovaciją būtinas norint pasiekti esminių pokyčių: gerinant pastatų energinį efektyvumą, svariai prisidedant prie aplinkos tausojimo ir neatpažįstamai transformuojant miestų veidus“, – sakė M.Narmontas.
Jis teigė, kad kvartalinė, arba kompleksinė, renovacija lieka Aplinkos ministerijos prioritetas, ir pridūrė, jog būtina kuo aktyviau į modernizavimo procesus įtraukti ir Lietuvos gyventojus.
Lietuvos ateitis – kompleksinė renovacija
„Prieš kelerius metus su partneriais iš Vokietijos parengėme tris demonstracinius kvartalinės renovacijos projektus Šiaulių, Birštono ir Utenos savivaldybėse, kurie galiausiai paskatino ir kitų savivaldybių susidomėjimą. Kompleksinis kvartalų atnaujinimas padedant savivaldybėms yra Lietuvos renovacijos ateitis, dėl jo jau greitai gyvensime radikaliai pasikeitusiuose miestuose“, – per konferenciją kalbėjo Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.
Marcus Jeutneris, miestų planavimo specialistas iš Vokietijos, pabrėžė, kad per mokymus norėjo ne tik parodyti geruosius kvartalinės renovacijos pavyzdžius Vokietijoje, bet ir suteikti galimybę dalyviams patiems dirbti pagal tam tikrą metodiką.
„Per šiuos pusantrų metų ne tik buvo surengtos išvykos į Vokietiją, per kurias aplankėme miestus, sėkmingai įgyvendinusius kompleksinę renovaciją kvartaluose, bet ir identifikavome problemas atitinkamų dalyvių savivaldybėse, rengėme kvartalų renovacijos koncepcijas norėdami jas išspręsti. Su kolegomis iš Vokietijos labai džiaugiamės mokymų rezultatais ir su nekantrumu laukiame parengtų koncepcijų įgyvendinimo“, – pasakojo M.Jeutneris.
Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos
Per konferenciją BETA taip pat dalijosi ir naujausiais Lietuvoje vykstančios kompleksinės renovacijos duomenimis.
Šalyje šiuo metu kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas yra pasirengusios daugiau kaip pusė (36) Lietuvos savivaldybių, o dar 3 savivaldybės programas šiuo metu derina su BETA.
Iš viso į kompleksinės renovacijos programas įtraukta 3419 daugiabučių, iš jų atnaujinta arti 700 būstų. Pagal šias programas taip pat planuojama modernizuoti 314 viešosios paskirties pastatų, o jau renovuota beveik trečdalis.
Į programas įtrauktų pastatų bendras energijos suvartojimas siekia 742,05 GWh per metus, o atnaujinus visus objektus tikimasi šią statistiką sumažinti beveik per pusę ir sutaupyti 332,29 GWh per metus.
Vykdant kvartalinę renovaciją būtina įgyvendinti daugiau nei dvi energinį efektyvumą didinančias priemones. Šių priemonių spektras apima daugiabučių namų renovavimą, viešųjų pastatų atnaujinimą, gatvių apšvietimo tinklų modernizavimą bei šilumos perdavimo tinklų atnaujinimą. Taip pat atliekant kvartalinę renovaciją atnaujinamos viešosios erdvės ir gyvenamosios teritorijos.
