„Žiniasklaidos dienotvarkėje vėl gausėjančius, 10 metų senumo naujai keliamus klausimus tiesiogiai siejame su artėjančiais 2020 m. rinkimais Lietuvoje ir vykstančiais arbitražiniais procesais. Tokiu būdu sąmoningai viešoje erdvėje skleidžiama tendencinga informacija, kuria galimai siekiama suklaidinti visuomenę, atsakingas valstybines institucijas ir bylas nagrinėjančias institucijas užsienio šalyse“, – sako Rimantas Germanas, įmonės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius, l.e.p. viceprezidentas.
Turėdama patirties ir remdamasi protingumo kriterijais, bendrovė pasirinko aukštesnių standartų gaminius. Pasak R. Germano, „Vilniaus energijai“ perėmus Vilniaus šilumos tinklų ūkį ir pradėjus naudoti kokybiškesnę infVeolairastruktūrą, jo efektyvumas išaugo 5 kartus (momentinis sistemos papildymas sumažėjo nuo 150 iki 30 kubinių metrų per valandą), karšto vandens tiekimo nutraukimas vasarą sutrumpėjo nuo dviejų savaičių iki 33 valandų, t.y. 10 kartų. Technologiniai nuostoliai tinkle buvo sumažinti 38,5 proc., bendrieji šilumos nuostoliai tinkle sumažėjo 44,6 proc. Visa tai lėmė teisingai parinkta technologinė taktika, bei kokybiškos medžiagos.
Toks kokybės reikalavimas ilguoju laikotarpiu padidino infrastruktūros patikimumą, kuris yra būtinas užtikrinant nepertraukiamas ir kokybiškai teikiamas paslaugas. Šis sprendimas turi ir techninį paaiškinimą – patikima ir kokybiška vamzdžių sistema yra mažiau veikiama korozijos, tai lemia mažiau gedimų tinkle, sumažėja sąnaudos remonto darbams. Ir, kas svarbiausia, naudojimosi tinklais ciklas pailgėja nuo 20-25 metų iki 30-35.
Net ir pirkdama kokybiškesnius vamzdžius „Vilniaus energija“ už juos mokėjo pigiau nei iki 2002-ųjų metų sostinės šilumos tinklus valdžiusi savivaldybė. „Iki mums ateinant į šilumos ūkį, mokestis už 1 metrą vamzdžio su montavimo darbais siekė apie 350 eurų. Tuo tarpu mes už tą patį sumokėdavome 260 eurų“, – teigia „Vilniaus energija“ komercijos direktorius, l.e.p. viceprezidentas.
