Pasak vieno projekto iniciatorių, aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, pagrindinis daugiabučių namų valdymo įstatymo keitimo motyvas – pažaboti piktnaudžiavimą daugiabučių namų gyventojų lėšomis. Jo teigimu, dažnai daugiabučių gyventojai nežino, kam naudojamos jų lėšos, be to, ne viskas, ką nori daryti bendrijų pirmininkai, sutampa su gyventojų norais.
Tuo metu Lietuvos būsto rūmų prezidento Juozo Antanaičio teigimu, jei projektas bus patvirtintas, jis sukeltų milžinišką žalą būstų savininkams.
„Jau trečią mėnesį būstų valdytojus ir būstų turėtojus krečia nepasitikėjimo, netikimybės jausmas. Nes spalio 16 dieną sužinojome, kad dvejus metus buvo paslapčia rengiamas naujas Daugiabučių namų bendrijų įstatymas, nors nebuvo informuoti būstų valdytojai, asocijuotos narės“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo J.Antanaitis.
Vadina korupciniu
Pagal dabartinę tvarką daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti savininkai gali steigti bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti administratorių. Jei nepasirenkamas nei vienas šių variantų, savivaldybės vykdomoji institucija skiria administratorių.
Valdančiųjų siūlomu projektu būtų paliekama arba valdyba, arba pirmininkas. Visuotinis gyventojų susirinkimas, kuris dabar šaukiamas vieną kartą per metus, priėmus įstatymą turėtų būtų organizuojamas keturis kartus ir gyventojai kiekvieną kartą turėtų patvirtinti parengtas ataskaitas, kaip naudojamos, ir planuojamos panaudoti, jų lėšos.
Jei nepavyksta suorganizuoti susirinkimų ir gyventojams nepateikiama ataskaita, arba gyventojai jos nepatvirtina, tai yra traktuojama kaip šiurkštus pažeidimas. Trys tokie pažeidimai ir iš bendrijos, administratoriaus atimama licenzija.
Remonto darbus reikėtų pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), siūloma, kad bendrija galėtų būti tik iš vieno namo, suteikiama galimybė savininkams sprendimus priimti elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka sako, kad svarstomas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kuriuo bendrojo naudojimo objektų administratoriams gali būti atimtos licencijos teikti paslaugas, skatina korupciją.
„Šitas įstatymas, mano akimis žvelgiant, yra absoliučiai netenkinantis gyventojų poreikių, neatliepiantis visų rinkos dalyvių įdirbio, griaunantis visą absoliučiai būsto priežiūros sistemą. (...)
Manau, kad yra galimai jau rinkoje veikianti bendrovė, kuri taps staiga palanki valdžios savivaldybėms. Už tris galimus pažeidimus, kaip numatyta įstatyme, yra galimybė atimti licenciją, naikinti bendrijas. Administratoriai, bendrijų pirmininkai išsirikiuos gražiai savivaldybėse kyšių davimui, o tai skatina korupciją“, – teigė G.Komka.
Jo teigimu, įstatymo projektu sukuriami nereikalingi biurokratiniai procesai.
„Visa ta aplinka, kuri kuriama aplink šitą įstatymą, neparemta jokiais skaidrumo principais. Užkraunami nereikalingi biurokratiniai procesai bendrijose, pavyzdžiui, keturi susirinkimai. Praktiškai tai yra neįmanoma padaryti didesnėje bendrijoje“, – sakė G. Komka.
„Įstatymas rengiamas kažkam, konkrečioms įmonėms ar kam, galbūt yra asmeniniai interesai“, – pridūrė jis.
Siekia skaidrumo
Pasak aplinkos apsaugos ministro Kęstučio Mažeikos, projektu siekiama skaidrinti daugiabučių valdymą.
„Žinome, kiek daug žmonių gyvena daugiabučiuose, žinome, kiek yra atvejų, kai žmonės nepatenkinti, matydami savo sąskaitas už bendrųjų patalpų, bendrųjų erdvių tvarkymą, ir nematydami ataskaitų, ką daro jų bendrija, jų administratorius.
Iš tiesų, tos sąskaitos didėja, kuriasi didžiulės įmonės, kurioms tas žmogus, gyvenantis vieno ar dviejų kambarių bute, tikrai mažas interesas, nes jie vienija šimtus ar net tūkstančius žmonių“, – „Žinių radijo“ laidoje prieš porą savaičių kalbėjo K.Mažeika.
Aplinkos ministerijos duomenimis, savivaldybių vykdomosios institucijos 2015 metais nustatė 1845 bendrijų veiklos pažeidimus ir 8 kartus taikė poveikio priemones, 2016 metais išaiškino 1793 pažeidimus ir pritaikė 12 poveikio priemonių, o 2017 metais iš nustatytų 1694 bendrijų veiklos pažeidimų poveikio priemonės pritaikytos tik 13.
Ministerija projekto aiškinamajame rašte teigė, kad tokia padėtimi valdytojai, neretai, piktnaudžiauja ir sąmoningai nevykdo jiems pavestų funkcijų, arba jas vykdo atstovaudami ne butų ir kitų patalpų savininkų, o savo interesus, ar su valdytojais susijusių fizinių ir juridinių asmenų interesus, savininkams priklausančias kaupiamąsias lėšas naudoja ne pagal paskirtį, neteikia informacijos apie valdytojo įvykdytus pirkimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais, įvykusius savininkų susirinkimus ir priimtus sprendimus ir kita.
