Kodėl Lietuvos pieno sektoriui turėtų rūpėti gaisrai Australijoje ir konfliktas Persijos įlankoje?

2020 m. sausio 28 d. 10:55
Egidijus Simonis, Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas
Daugelyje šių šalių daugiau nei pusę pajamų gaunama iš naftos eksporto. Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regionas yra didžiausiame pasaulyje naftos eksporto ir pieno produktų importuotojas. Pieno gaminių eksportas į regioną smarkiai išaugo 2007-2014 metų laikotarpiu, esant aukštoms naftos kainoms. Tačiau kritus naftos kainoms, susitraukė ir pieno gaminių importas.
Daugiau nuotraukų (2)
Priežastis yra dvejopa. Pirma, naftos kainos glaudžiai susijusios su pašarų gamyba, o kuo didesnė pašarų savikaina, tuo didesnė pieno gamybos kaina, taigi ir pieno produktų kainos. Antra, daugelis didžiausių pieno produktų importuojančių šalių yra ekonomikos, priklausančios nuo pajamų iš naftos, tokios kaip Saudo Arabija, Alžyras, Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Iranas.
Dvi priežastys
Išlaidos degalams visame pieno pramonės sektoriuje sudaro reikšmingą sąnaudų dalį, pradedant pieno gamyba ūkiuose, žaliavos transportavimu į perdirbimo gamyklas ir produkcijos paskirstymu iki galutinio vartotojo. Naftos ir pieno produktų kainos eina koja kojon. Remiantis istorinėmis pieno gaminių ir žalios naftos kainomis koreliacija tarp šių abiejų kainų siekia daugiau kaip 80 proc.
Šių metų GDT (Global Dairy Trade) pieno produktų prekybos aukcione, kuris įvyko sausio 7 d., pieno produktų indeksas išaugo 2,8 proc. Pažymėtina, kad per prekybos sesiją išaugo visų pieno gaminių kainos. Rimtesnių pasekmių pasaulio ekonomikai gali turėti ir įtampos didėjimas Persijos įlankoje. Aštrėjantys JAV ir Irano santykiai neabejotinai turės poveikio naftos kainoms.
Indeksas išaugo
Vien per praėjusius metus, palyginti su 2018 metais, pieno gamyba ūkiuose susitraukė daugiau kaip 7 proc., taip pat smuko visų pagrindinių pieno produktų gamyba. Australijos pieno pramonė yra viena didžiausių produkcijos eksportuotojų pasaulyje, todėl pastarojo meto situacija jau paveikė ir pieno gaminių kainas globaliu mastu.
Per pastaruosius kelerius metus dėl nepalankių gamtinių sąlygų Australijoje pieno gamyba ūkiuose nuosekliai mažėjo, o paskutinis gaisrų sezonas australams ūkininkams sudavė papildomą didelį smūgį.
Gaisrų teritorijos apėmė svarbius Australijos pienininkystės regionus, kuriuose sutelkta maždaug trečdalis visos pieno pramonės šalyje.
Pieno gamyba mažėjo
Gaisrų nuniokotuose regionuose reikšmingai sumažėjo pašarų atsargos. Susisiekimą keliais gabenant krovinius ir produkciją apsunkina išvirtę medžiai, gyventojai patiria elektros energijos ir geriamojo vandens tiekimo trikdžių.
Tačiau pastarasis gaisrų sezonas Australijai yra itin sudėtingas. Sunkiai valdomi siautėjantys gaisrai kirto ne tik laukinei gamtai, bet ir mėsinių galvijų augintojams ir pieno ūkiams.
Įprasta ir tai, kad išdegę laukinės gamtos plotai gana greitai atgyja: krūmynai ir medžiai netrunka ataugti, atsistato ir laukinių gyvūnų populiacijos.
Gaisrų sezonas Australijoje įprastas reiškinys – miškai šiame krašte gali degti ištisą pusmetį, pradedant gruodžiu ir baigiantis liepai.
Gaisrų Australijoje poveikis
Lietuvos užsienio prekybą labiausiai veikia situacija Europos maisto prekių biržose. Tuo tarpu ES yra didžiausia pieno gaminių eksportuotoja, todėl svarbūs ekonominiai pokyčiai pasaulio regionuose turi tiesioginės įtakos Bendrijos pienininkams.  
Lietuva pieno produktus eksportuoja į 65 valstybes. Didžiausią eksporto dalį sudaro produktų pardavimas Europos Sąjungoje (ES). Užsienyje daugiausia parduodama lietuviškų sūrių, išrūginių baltymų, grietinėlės ir pieno miltų.
Vilnius, sausio 28 d. (ELTA). Gaisrai Australijoje ir auganti geopolitinė įtampa Persijos įlankoje – šie įvykiai tiesiogiai veikia pasaulinę pieno pramonę, kurios dalimi yra ir Lietuva, eksportuojanti didesniąją dalį mūsų šalyje pagamintos pieno produkcijos.
 
 
PienasPersijos įlanka^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.