Kauno apygardos teisme svarstomos mažiausiai 4 bylos, susijusios su LEZ plėtra. Sklypų savininkai, iš kurių žemė paimta visuomenės reikmėms, norėtų dosnesnio atlygio.
Teismo procesuose dalyvauja 40 asmenų. Žmonės tikisi gauti daugiau pinigų, todėl bylinėjasi su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Kai kurie savo protėvių žemės netekę pakaunės gyventojai nesupranta, kodėl kartais paimamas ne visas sklypas, o tik geresnė jo dalis, mano neturėsiantys ką veikti likusiose pievose, tačiau už jas privalės mokėti mokesčius.
Savininkų interesus ginantys teisininkai tvirtino, kad valstybės institucijų samdytų turto vertintojų ir privačių ekspertų nustatytos žemės sklypų kainos skiriasi net kelis kartus, ir tai nėra normalu.
Norėjo kurtis tėvų žemėje
Kauno rajone, Ramučiuose, gyvenantis senjoras Alfonsas Milašauskas pasakojo, kad visai greta, už dviejų kilometrų, prasideda Sergeičikų kaimas. Toje vietoje jo protėviai gyveno mažiausiai 200 metų.
Gražioje vietovėje stovėjo vienkiemiai, žmonės dirbo juos supančią žemę. A.Milašauskas taip pat gimė tokiame vienkiemyje.
„Sovietmečiu vyko laukų melioracijos vajus. Vienkiemiai buvo naikinami ir sulyginami su žeme, žmonės iškeldinti į gyvenvietes, taip mes ir daugelis kaimynų 1967 metais atsidūrėme Ramučiuose“, – į prisiminimus leidosi buvęs kariškis.
1998 metais vyrui ir jo artimiesiems žemė buvo grąžinta. Atiteko du sklypai, iš viso – 51 aras.
„Planavau, kad vėl pasistatysiu namą senelių žemėje. Viename sklype pasodinau visą parką – pušų, beržų, krūmų, net eglutę, prie kurios svajojome sutikti Kalėdas. Likusioje žemėje pradėjau ūkininkauti“, – pasakojo vyras.
Kovojo nuo pat pradžių
A.Milašauskas prisiminė, kad 2009 metais, kai paaiškėjo, kad pakaunėje bus steigiama Kauno LEZ, jis su kaimynais net 4 metus priešinosi ir teismuose bandė išreikalauti, kad verslui skirta teritorija nesidriektų greta Ramučių, bet to pasiekti nepavyko.
„2018 metais jau vyko pirmųjų žemių paėmimas. Priešintis tam negalėjome, nes jei žemės reikia visuomenės reikmėms, ją valstybė gali paimti ir savininkams sumokėti tam tikrą sumą“, – sakė A.Milašauskas.
Iš vyro buvo paimtas vienas 46 arų sklypas, kuriame jis augino moliūgus, bulves, kitas daržoves ir vaiskrūmius.
„Privatus žmogus, iš kito asmens pirkdamas žemę šioje vietoje, už arą mokėdavo 1–1,5 tūkstančio eurų. Valstybės institucijų pasamdyti ekspertai nustatė, kad aras vertas 170–180 eurų, taigi 6–8 kartus mažiau“, – stebėjosi vyras.
Tokios pat sumos, pasak ūkininko, buvo pasiūlytos ir kitiems greta Ramučių žemes turintiems gyventojams, bet 20 asmenų su tuo nesutiko, todėl pernai rudenį Ekonomikos ir inovacijų ministerija visą jų grupę padavė į teismą.
Laukia naujausių žinių
A.Milašauskas tikino, kad teisėjai nustebo pamatę, kaip skiriasi žemės kainos vertintojų išvados. Todėl paskyrė dar vieną ekspertą.
„Neseniai sužinojome, kad už arą mums dabar jau siūloma po 350 eurų. 12 asmenų su tokia suma sutiko, 5, tarp jų ir aš, – ne. Pats taip pat samdžiau žemės vertintoją ir jis nustatė, kad mano sklypo aras vertas 700 eurų. Sausio pabaigoje turi vykti naujas teismo posėdis, matysime, kas bus toliau“, – sakė vyras.
Tačiau tuo viskas dar nesibaigs. Visai neseniai prasidėjo naujas žemių paėmimo etapas.
Sausio 6 dieną turto vertintojas apžiūrėjo likusią A.Milašausko žemės dalį. Didžiosios jos dalies vyras taip pat neteks. Nebeliko ir vilties grįžti gyventi į tėviškę, ten pasistatyti namą ir prižiūrėti jau paaugusių medžių parką ar puošti ten augančią Kalėdų eglę.
„Liks tik 1,5 aro palei kelią. Kiek bus pasiūlyta už šią žemę, nežinau, nes ekspertas apie tai turi pranešti po 2 savaičių. Žinodamas, kokios sumos buvo siūlomos anksčiau, nieko gero nesitikiu. Bet dar labiau nerimą kelia kitas dalykas“, – kalbėjo vyras.
Kokia veikla bus vykdoma paimtoje A.Milašausko žemėje, kur jis ūkininkavo, niekas nesako.
„Todėl nežinau, ar likusiame žemės lopinėlyje galėsiu ką nors veikti, o gal bet kokia veikla bus apribota. Liks tik mokėti žemės mokestį už nenaudojamą sklypą“, – piktinosi vyras.
A.Milašauskas norėtų, kad LEZ perimtų visą jo žemę, todėl vyras ir šiuo klausimu teisybės ieško teismuose, rengiasi eiti iki pat Konstitucinio teismo.
„Greta mūsų žemių jau veikia turtingos įmonės – „Continental“, „Hollister“.
Deja, valstybė mūsų, vietinių gyventojų, nevertina, žemes nori išpirkti labai pigiai ir gauti didelį pelną.
Be to, bylinėjantis švaistomi dideli pinigai. Manau, išmintingiau būtų sumokėti kiek daugiau mums ir baigti teismų maratonus“, – siūlė A.Milašauskas.
Verslininkai buvo dosnesni
Kitos Ramučių gyventojos, Danutės Pašvenskienės, senelių žemė buvo visai greta Kauno miesto ir rajono ribos – Biruliškių kaime, jos žemes supa keliai į Jonavą ir Vilnių.
Moteris pasakojo, kad pati užaugo toje vietoje, sovietmečiu žemė buvo atimta ir atiduota kolūkiui, o 1998 metais sugrąžinta. D.Pašvenskienė atgavo 172 arus.
„2015 metais dalį sklypo – 90 arų – nupirko viena įmonė. Už vertingos žemės arą sumokėjo po 1 tūkstantį eurų. Toje žemės dalyje, kurioje buvo ir požeminė dujų trasa, ant kurios ir greta kurios nieko daryti negalima, žemė nėra vertinga, bet ir už jos arą verslininkai sumokėjo po 400 eurų“, – pasakojo moteris.
Prieš 2 metus likę 82 arai D.Pašvenskienės žemės atiteko Kauno LEZ.
„Valstybės samdyti turto vertintojai nustatė, kad mano sklypo aras vertas 330 eurų. Nepriklausomas ekspertas, atsižvelgdamas į labai patogią vietą, arą įvertino 1200 eurų. Teisiuosi, nes siūloma suma netenkina“, – sakė moteris.
Įkainiai labai skirtingi
Advokatas Paulius Miliauskas dviejuose teismo procesuose gina dviejų privačių grupių interesus, iš viso 25 sklypų savininkus. Pasak jo, žmonės susiduria su įvairiais atvejais, kai jų teises reikia ginti.
„Valstybės atstovams įvertinus žemę, turi būti pasirašoma sutartis su jos savininku. Savo teisių neišmanantys žmonės neretai tai ir padarydavo, o paskui susigriebdavo, kad gavo labai mažus pinigus. Todėl pirmiausia žmonėms reikėjo suvokti, kad negalima pasirašyti visų dokumentų, kuriuos pakišdavo Ūkio, vėliau Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovai, nes jei sutartis jau pasirašyta, jos ginčyti asmuo nebegali“, – aiškino advokatas.
Dabar, kai nemažai žemės savininkų tai jau supranta, advokatui tenka aiškinti klientams, kad jie gali ginčytis dėl valstybės nustatytos jų žemės kainos.
„Žemės savininkai samdo nepriklausomus ekspertus. Baisiausia, kad valstybės samdytų ir nepriklausomų ekspertų nustatytos kainos skiriasi ne 10 ar 20 procentų, o 2, 3 ar net 6 kartais. Tokių skirtumų negali būti“, – sakė advokatas.
Taip pat, pasak advokato, žmonės neretai nežino, kad turto vertintojai turi nustatyti ne tik pačios žemės, bet ir želdinių bei statinių, kurie yra ant jos, vertę.
„Jei savininkas turto vertintojo to nereikalauja, neretai šis turtas taip ir lieka neįvertintas“, – pabrėžė advokatas.
Lieka nenaudojamas turtas
P.Miliauskui dar keisčiau, kad paimant žemę visuomenės reikmėms įstatymuose yra palikta spragų.
„Pavyzdžiui, iš 1 hektaro asmeniui paliekami 5 arai. Tai žemės ūkio paskirties žemė ir šios paskirties keisti negalima. Bet jei asmuo turi mažiau nei 14 arų, nebegali savo sklype nieko statyti, ribojamos ir ūkininkavimo galimybės“, – aiškino advokatas.
Taip pat žemių savininkų niekas neinformuoja, kokios įmonės veiks greta, ar dėl jų veiklos ūkininkai galės užsiimti žemės ūkio veikla. Susidaro tokia situacija, kad žmonėms lieka tik mokėti žemės mokesčius, bet nuosavame sklype jie nieko negali daryti.
Keista yra ir dar viena aplinkybė. Advokatas teigė, kad Kauno LEZ teritorijoje yra sklypų, per kuriuos nutiesta aukštosios įtampos elektros linija arba po žeme įrengtos dujų linijos su jų apsaugos zonomis.
„Būna atvejų, kad iš žemės savininkų paimamas visas sklypas, išskyrus tą jo dalį, kur įrengtos elektros ar dujų komunikacijos. Ten žmonės taip pat nieko negali daryti, jokios kompensacijos už tai negauna ir vėl lieka tik mokėti už nenaudojamą turtą“, – sakė P.Miliauskas.
Nors teisiniuose ginčuose Kauno LEZ valdymo įmonė tiesiogiai nedalyvauja, jos vadovai atidžiai stebi vykstančius procesus.
Valdytojai buvo sunerimę
„Nėra buvę atvejo, kad dėl sklypų stygiaus būtume praradę investuotoją, tačiau prieš trejus metus jau buvome rimtai sunerimę“, – pripažino LEZ valdymo įmonės vadovas Vytautas Petružis.
Jis priminė, kad 2017-aisiais buvo pasirašytos sutartys su trimis rimtais investuotojais – „Continental“, „Hella“ ir „Hollister“, kuriems vienu metu prireikė didelių sklypų.
V.Petružis norėtų visada turėti laisvų žemės sklypų atsargą, kad investuotojui būtų galimybė pasirinkti. Apie tai nuolat primenama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovams, mat sklypų paėmimo procedūra kartais užtrunka labai ilgai.
„Galėtume surasti 10 arba 20 hektarų ploto sklypą, tačiau kiltų sunkumų, jeigu investuotojui prireiktų 40 hektarų vientiso sklypo“, – kalbėjo LEZ valdybos įmonės direktorius.
Jo skaičiavimais, dabar užimtas apie 100 hektarų plotas – tai sudaro apie 25 proc. LEZ teritorijos. Nors dar likę 300 hektarų, tai nėra tik investuotojams paruošti plotai. Kai kurių sklypų paėmimo procedūra dar nebaigta, dalį teritorijos reikia skirti infrastruktūros plėtrai.
Kol nėra galutinio sprendimo dėl Kauno oro uosto plėtros, investuotojams nesiūlomos arčiausiai jo esančios erdvės.
„Sprendimą investuoti lemia ne tik galimybė gauti tinkamą žemės sklypą. Įmonių vadovai vertina galimybes rasti pakankamai reikiamų specialistų, infrastruktūrą ir bendrą verslo klimatą“, – kalbėjo V.Petružis.
Tikino, kad Kaune situacija – išskirtinė
Rūta Serapinaitė-Audickė
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo metu dalyvauja 6 civilinėse bylose, susijusiose su žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijai. Bylose kaip atsakovai dalyvauja 45 asmenys.
Atsižvelgus į LR žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams, žemės savininkai, nesutinkantys su Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, gali sprendimą skųsti administraciniam teismui ir nesutikti sudaryti sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją.
Pastaruoju atveju savininkai neprieštarauja sklypo paėmimui visuomenės poreikiams, tačiau dažniausiai nesutinka sudaryti sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, nes jų iš esmės netenkina oficialaus turto vertinimo procedūros metu nustatyta sklypo rinkos vertė ir siūlomas atlyginimo už paimamą sklypą dydis.
Dėl šių priežasčių kyla ginčas, jis sprendžiamas teisme. Tokiais atvejais suinteresuota institucija (o ne sklypo savininkas), pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal minėtą Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.
Teismui priėmus nutartį leisti paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir jį įregistruoti valstybės vardu ir nutarčiai įsiteisėjus žemės sklypo savininkas tampa iš anksto deponuotos pinigų sumos, kuri yra pervesta į depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti. Atlikus šiuos veiksmus ginčas toliau nagrinėjamas iš esmės.
Jau yra pasibaigusių teismo procesų, tačiau jų baigtis – įvairi. Kartu pažymėtina, kad dalyvaujant teismuose nagrinėjant žemės paėmimo visuomenės poreikiams bylas vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis ir siekiama maksimalaus viešojo intereso atstovavimo.
Tokie ginčai iš esmės turi įtakos Kauno LEZ veiklai, nes užsitęsia žemės sklypų jos teritorijoje suformavimas ir parengimas priimti investuotoją. Ginčai, kaip rodo nagrinėtos bylos, gali būti sprendžiami keletą metų ir tai stabdo Kauno LEZ veiklą.
Dalis ginčų vyksta nuo 2014 metų, kai ir buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Kitose šalyje veikiančiose LEZ tokių ginčų nekyla.“
Masalu tapo įvairių mokesčių lengvatos
Kauno LEZ įsteigta 1996 metais, tačiau beveik dešimtmetį investuotojai ja visiškai nesidomėjo, viena priežasčių – didelių vientisų žemės sklypų stoka.
Pirmasis investuotojas darbą pradėjo tik 2005 metais, pakeitus LEZ veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Šiuo metu LEZ teritorijoje dirba 34 investuotojai, jie investavo daugiau kaip 660 mln. eurų.
Sukurta 4771 darbo vieta.
Kauno LEZ savo statusą išlaikys iki 2045 metų, o investuotojai galės naudotis įvairiomis mokesčių lengvatomis.
Pelno mokesčio lengvata taikoma įmonėms, kurios investuoja daugiau kaip 1 milijoną eurų, arba paslaugų įmonėms, investuojančioms daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
Pirmuosius 10 ataskaitinių laikotarpių investuotojai nemoka pelno mokesčio, kitus 6 ataskaitinius laikotarpius moka tik 50 proc. Lietuvos įmonių pelno mokesčio.
Įsikūrus LEZ nereikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčio.
LEZ įmonių dividendai, išmokami užsienio piliečiams, neapmokestinami Lietuvoje.
