Žadamos patogios kelionės
KKT teritorijoje per pastaruosius du mėnesius įrengtas šiuolaikiškas „TT-Line“ keltų aptarnavimui skirtas terminalas. Linijos atstovai skelbia, jog „Marco Polo“ iš Klaipėdoje į Treleborgo uostą pietų Švedijoje plaukios tris kartus per savaitę.
Keltas „Marco Polo“ pritaikytas gabenti autotransportą su kroviniais ir keleivius. Jame yra trys krovinių deniai, o viršutiniuose įrengtos 78 kajutės keleiviams, pramogų ir poilsio erdvės. Šis „TT line“ keltas iš viso gali gabenti iki 140 puspriekabių ir 215 keleivių.
„Mūsų veikos Lietuvoje koncepcija - keleiviams draugiškas terminalas. Jis taps kelionės į Švediją keltu tąsa. Žmonėms nebereikės laukti laivo krantinėje po atviru dangumi ar savo automobiliuose – galės pasimėgauti kavos puodeliu keleivių salėje, vaikai leis laiką žaidimų aikštelėje,“ – patogias keliones keltu "Marco Polo į abi puses žada „TT-Line“ vadovas Bernhardas J. Termühlenas.
Mažės sunkvežimių srautai
„TT-Line“ - naujasis „Klaipėdos konteinerių terminalo“ partneris. Pradėję bendradarbiauti su šia laivybos bendrove klaipėdiečiai tarsi grįžta prie savo ištakų - 1994 metais KKT pradėjo savo veiklą Klaipėdos jūrų uoste kaip Ro-Ro terminalas, sukaupė nemenką patirtį, tačiau pastarąjį dešimtmetį krovė tiktai konteinerius ir generalinius krovinių, nes nebuvo nuolatinės keltų linijos.
„Malonu, kad mūsų senasis terminalas atgimsta kaip modernus kroviniams ir keleiviams skirtas jūrų transporto kompleksas. Investuota nemažai lėšų, kad jis būtų atnaujintas pagal šiuolaikinius standartus, esame pasiryžę kartu su „TT-Line“ teikti aukštos kokybės paslaugas krovinių vežėjams ir keleiviams“, - tvirtino „Klaipėdos konteinerių terminalo“ generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
KKT vadovas taip pat pažymėjo, jog linija „TT-Line“ plukdomus krovinius nukreipus pietinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalį, uostamiesčio centre ir gyvenamuosiuose rajonuose ženkliai sumažės sunkiojo transporto srautai ir aplinkos tarša.
Siekis - neteršti Baltijos jūros
Pastaruoju metu klaipėdiečiai išties kenčia nuo į Kuršių marias leidžiamų nevalytų nuotekų, smarvės ir oro taršos. Tačiau „TT-Line“ savininkai juos ramina – jų naujausi keltai esą atitinka sugriežtintus IMO (Tarptautinė jūrų organizacija) reikalavimus mažinti aplinką teršiančias laivų emisijas.
Trys iš septynių „TT-Line“ valdomų keltų naudoja mažai taršų kurą, sieros kiekis ten neviršija 0,1 proc.
Laivuose „Nils Holgersson“, „Peter Pan“, „Nils Dacke“ ir „Marco Polo“ įdiegtos išmetamųjų dujų valymo nuo sieros junginių technologijos irgi sumažina kietųjų dalelių koncentracijas.
Mažiau kenksmingų medžiagų aptenka į Baltijos jūros aplinką didinant laivų korpusų aptakumą, jūrininkams parenkant ekonomiškus greičio režimus.
„TT-Line“ jau kelis kartus apdovanota už pažangias aplinką tausojančias technologijas.
Plečiamas „TT-Line“ tinklas
„TT-Line“ yra krovinių ir keleivių pervežimo tarp Vokietijos ir Švedijos rinkos lyderė, trumpiausių Baltijos jūroje maršrutų tinklo kūrėja. Keltų linijos šias šalis jungia nuo 1962 metų.
Šiuolaikiški „TT-Line“ keltai iš didžiausio pietų Švedijos Treleborgo uosto iki 18 kartų per dieną išvyksta į Rostoką (Vokietiją), Svinouščę (Lenkija). Prie šio tinklo dabar prisijungė ir Klaipėda.
Lietuvą ir Švediją jungia dar viena laivybos linija – iš Klaipėdos į Karlshamną autotransportą su kroviniais ir keleivius reguliariai plukdo Danijos bendrovės „DFDS Seaways“ keltai.
Sena idėja keltų linija sujungti Klaipėdą ir Švedijos sostinę Stokholmą vis dar neįgyvendinta.
