Jo žodžiais, uosto vadovybė, vadovaudamasi plėtros programa „pirmąkart uosto istorijoje“, pradeda tikslinį ir didelio masto antžeminių objektų bei hidrotechninių statinių infrastruktūros atnaujinimą, kuris pagerintų paslaugų kokybę ir sustiprins uosto pozicijas Baltijos šalyse.
Per šiuos ir artimiausius dvejus metus numatyta 34 mln. eurų investuoti į patikimos laivų aptarnavimo infrastruktūros palaikymą, o 24 mln. eurų – į antžeminės infrastruktūros, skirtos krovinių perkrovimui ir keleivių aptarnavimui, plėtrą.
„Jau šiais metais planuojama investuoti 14,6 mln. eurų į automobilių kelių, tiltų ir viadukų plėtrą, geležinkelių infrastruktūros pertvarkymą, laivų švartavimosi ir pakrančių įtvirtinimų rekonstravimą bei kitus svarbius projektus“, – pabrėžė A. Zeltinis.
Jis priminė, kad pernai Rygos uoste perkrauta apie 32,8 mln. tonų krovinių – 10,1 proc. mažiau nei užpernai.
A. Zeltinio manymu, šiemet krova gali toliau mažėti.
Rygos uostas pagal krovą – didžiausias Latvijoje.
