Tačiau tai įvyko ir tai buvo geriausi metai investuojantiems į akcijas nuo 2009-ųjų, kai rinkos budo iš didžiausios finansų rinkų krizės nuo pat Didžiosios depresijos laikų.
Ir iš tiesų, nepaisant minėtų makroekonominių, geopolitinių dirgiklių ir rizikos, kad Federalinis rezervų bankas (FED) kels palūkanas, pasaulio investuotojai visus metus buvo pozityvūs, tad akcijų indeksai be didesnių stabtelėjimų kopė aukštyn ir vis pasiekdavo naujas visų laikų aukštumas.
Tiesa, pagal istorinius rodiklius akcijų kainos yra gana aukštos, tačiau užsitęsęs beprecedentis centrinių bankų rinkų skatinimo etapas kiek iškreipė investuotojų suvokimą, kas yra brangu.
Pastaraisiais metais daugeliui vyriausybių obligacijų pajamingumui nukritus žemiau nulio (vienu metu tokių obligacijų vertė pasaulyje siekė 17 trilijonų eurų), investuotojai buvo priversti ieškoti didesnio pajamingumo, todėl jų pinigai plūdo į didesnės rizikos įmonių obligacijas, akcijų rinkas, nekilnojamąjį turtą ir kitas turto klases.
Tokią investuotojų elgseną apibūdina naujas finansų rinkų žargonas – TINA efektas (angl. There is no alternative). Be to, akcijų rinkų kilimą pačioje metų pabaigoje paskatino pagerėję ekonominiai duomenys bei JAV ir Kinijos pasiektas dalinis susitarimas ginče dėl muitų.
Veiksniai, dėl kurių kilo akcijų rinkų indeksai 2019-aisiais, turėtų būti svarbūs ir šiemet. Ekonominė padėtis pasaulyje ir toliau yra gera, tad recesijos tikimybė per artimiausius porą metų yra labai nedidelė.
Infliacija pasaulyje išlieka nedidelė, todėl didieji centriniai bankai ir toliau išlaikys skatinamąją pinigų politiką, o tai bus palanku investuojantiems į rizikingesnes turto klases, visų pirma akcijas.
Galiausiai D.Trumpas ne kartą pabrėžė, jog jo prezidentavimo sėkmę įrodo įspūdinga JAV akcijų rinkų grąža, todėl tikėtina, kad, artėjant JAV prezidento rinkimams, jis ištrauks Kinijos kortą ir derybos dėl muitų gali gerokai pasistūmėti į priekį. Visa tai leidžia tikėtis dar vienų gerų metų akcijų rinkose.
Laikas fondų veiklos pradžiai
2019 metai buvo ypatingi ir antros pensijų pakopos dalyviams. Bene reikšmingiausia pensijų sistemos reforma nuo pat 2004 metų atnešė keletą labai svarbių pokyčių.
Visų pirma, įvedus gyvenimo ciklo pensijų fondų modelį visi kaupiantieji buvo perkelti į jiems tinkamos rizikos pensijų fondą. Iki tol tai buvo nemaža problema, nes daugelis kaupiančiųjų buvo pasirinkę kaupti sau netinkamos rizikos pensijų fonde.
Viena dalis kaupiančiųjų, kuriems iki pensinio amžiaus buvo likę nedaug laiko, kaupė per daug rizikinguose fonduose, o šiems būdingi nemaži trumpalaikiai svyravimai. Tačiau kita gerokai didesnė dalis klientų kaupė pernelyg konservatyviai – būdami jauni, rinkosi obligacijų arba mažos rizikos pensijų fondus.
Daugiau negu šimto metų istoriniai duomenys rodo, kad per ilgą laikotarpį įmonių akcijos yra pačią didžiausią grąžą uždirbanti turto klasė.
Visgi didesnė grąža yra susijusi su didesne rizika (trumpalaikiais vertės svyravimais). Tą žinodami ir save konservatyviais laikantys antros pakopos dalyviai neretai nerizikuodavo ir rinkosi pensijai kaupti atsargiau.
Tačiau rizika nesukaupti pakankamai lėšų taip pat yra rizika. Taigi naujoji sistema, kai dalyviams paskiriami fondai pagal jų amžių, iš esmės išsprendė šią problemą.
Norintiems patiems priimti sprendimą dėl investicijų rizikos išliko galimybė rinktis ir kito amžiaus žmonėms skirtus fondus.
Dalyvius perkėlus į naujus fondus, gerokai didesnė kaupiančiųjų turto dalis investuojama į akcijas, o investicijos į obligacijas susitraukė.
Vien „SEB investicijų valdymo“ valdomuose fonduose perkeliant dalyvius iš senųjų tradicinių fondų į naujuosius metų pradžioje teko parduoti obligacijų už daugiau negu 200 mln. eurų ir už panašią sumą įsigyti akcijų.
Turint omenyje, kiek 2019-aisiais buvo uždirbta akcijų rinkose, būtų sunku įsivaizduoti geresnį laiką tokiam pokyčiui įgyvendinti. Tai, žinoma, turėjo teigiamą įtaką pensijų fondų dalyvių turto augimui.
Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais bendra antros pakopos pensijų fondų grąža buvo 19,93 proc. – tai didžiausia vidutinė metinė pensijų fondų grąža nuo 2004 metų.
Naujoji pensijų sistema atnešė ir daugiau teigiamų pokyčių. Visų pirma, nebeliko kaupiančiųjų pagal vadinamąjį 2+0+0 modelį, kai dalyviai nekaupė savo lėšomis, negavo valstybės paskatos, o jų pensijų sąskaitos buvo papildomos tik 2 proc. „Sodros“ įmokomis.
Toks kaupimo modelis buvo nepakankamas, kad užtikrintų siekiamą atlyginimo pakeitimo normą (pensijos ir buvusių pajamų santykį). Dabar visi kaupiantys prisideda savo atlyginimo dalimi, už tai gaudami ir valstybės paskatą. Didesnės įmokos leis sukaupti gerokai daugiau.
Lėšos – tvarioms investicijoms
Visų antros pakopos pensijų fondų turtas Lietuvoje 2019 metų pabaigoje siekė 3,9 mlrd. eurų. Tai yra ne tik didelis sukauptas dalyvių turtas (trečdalis metinio Lietuvos biudžeto!), bet ir pakankamai didelė suma, kad galėtų turėti teigiamos įtakos vietos ekonomikai ir visuomenei.
Vis didesnė fondų turto dalis investuojama į Baltijos akcijų rinkas, privataus kapitalo, nekilnojamojo turto ar infrastruktūros fondus, kurie investuoja į vietos įmones ar nekilnojamojo turto projektus, o tai tiesiogiai lemia mūsų šalies ūkio plėtrą ir visuomenės gerovės augimą.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriame savo pensijų fondų investicijų tvarumui. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad baimė, jog investuodamas tvariai ir atsakingai aukoji dalį grąžos, yra nepagrįsta.
Be to, didesnei daliai investuotojų skiriant lėšas tvaresnėms investicijoms, dėl augančios paklausos šios investicijos turi daug geresnes augimo galimybes negu investicijos į vis dažniau aplenkiamas įmones ar sektorius.
Manau, yra labai didelė tikimybė, kad žaliosios, tvarios, atsakingos investicijos artimiausius kelerius metus buvo viena geriausių investavimo idėjų. Tikiu, kad ir daugiau negu 1, 3 mln. antros pakopos pensijų fondų klientų rūpi, kad jų lėšos būtų investuojamos atsakingai ir padėtų kurti geresnę ateitį.
Paulius Kabelis yra „SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas
