Valstybės valdomos įmonių grupė „Ignitis“ ir Suomijos kapitalo bendrovė „Fortum Lietuva“ jau pradėjo abiejų valdomos Kauno kogeneracinės jėgainės, kuri iškilusi Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, bandymus. Netrukus čia ketinama atgabenti ir pirmąsias atliekas, kurias degins ši elektrinė.
Netoliese esančių Ramučių gyventojams buvo netikėta tai, kad niekas jų nuomonės išduodant TIPK leidimą netgi nepasiteiravo, nors tokiais atvejais tai būna įprasta.
Paskelbė savivaldybė
Patį leidimą Aplinkos apsaugos agentūra išrašė dar pernykščio gruodžio pradžioje. Tačiau žinia apie tai pasirodė tik prasidėjus šiems metams, o ją paskelbė ne pati jėgainė, bet Kauno rajono savivaldybė.
Vienas jėgainės kaimynų dar 2019-ųjų spalį kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą norėdamas pareikšti pastabas dėl TIPK leidimo.
Tačiau jam buvo atsakyta, kad šaukštai – jau po pietų.
„Kai jėgainėje buvo pradėti bandymai, mūsų bendruomenės iškart buvo paprašyta nuraminti žmones, kad čia leidžiami tik garai, nieko pavojinga. Ir šiaip panašiais atvejais jos atstovai susisiekia su mumis, kad išplatintume jų žinias.
Tačiau nesulaukėme jokių klausimų, ar neturime pastabų dėl TIPK leidimo. Ieškok pats kur tik nori, kas ir kada rengiama“, – pasakojo Ramučiuose gyvenanti piliečių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė Greta Varnaitė-Venckienė.
Anot jos, patenkintų jėgainės kaimynyste tėra gal vienetai, tačiau bendruomenė supranta, kad pasipriešinti jai nebepavyks. „Emociškai sunkiausia vyresniems žmonėms – vos išvydę dūmus jie ima skambinti ir guostis“, – pasakojo asociacijos vadovė.
Nei tyrimų, nei nutarimo
Kol kas kai kurie teisės aktai, susiję su Kaune jau iškilusia jėgaine, o Vilniuje baigiama statyti atliekų deginimo jėgaine, išvis nėra priimti.
Pavyzdžiui, nėra Vyriausybės nutarimo, kuriuo būtų leidžiama toliau plėtoti šiuos projektus.
Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė yra nurodžiusi, kad priimant šį nutarimą turėtų būti pateikta papildoma informacija, kad ne tik projektiniuose dokumentuose, bet ir iš tiesų jėgainės atitinka visuomenės sveikatos interesus.
Tačiau jokie papildomi tyrimai nėra atlikti, o Sveikatos apsaugos ministerija, pasiūliusi pritarti tolesniam projektų įgyvendinimui, vadovavosi dar 2013–2014 metais atliktais vertinimais.
Ministerijos atstovė Gabrielė Banaitytė tvirtino, kad ankstesnių poveikio aplinkai vertinimų metu numatyti projektiniai sprendiniai perkeliami į vėlesnius statybos ir leidimų išdavimų procesus, pagal juos rengiami statinių projektai ir TIPK leidimai.
„Šiems dokumentams (atitinkamai 2017, 2018, 2019 metais) Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre buvo pritarta, nes jie atitiko visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Taigi pradėti projektai ir šiuo metu atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
Jei elektrinėms pradėjus veikti būtų nustatyta didesnė tarša, turėtų būti pakeisti aplinkosaugininkų išduoti TIPK leidimai ir nustatytos griežtesnės veiklos vykdymo sąlygos“, – teigė G.Banaitytė.
Bet vietos gyventojų tokie valdininkų aiškinimai neguodžia.
„Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įmonių tik daugėja, tarša didėja, o poveikio aplinkai vertinimai atlikti labai seniai“, – sakė G.Varnaitė-Venckienė.
Daug neatsakytų klausimų
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pernai gruodį „Verslo žinioms“ tvirtino, kad leidimai tęsti projektus yra parengti vadovaujantis projektiniais veikimo modeliais, o jų poveikį aplinkai ir sveikatai bus galima papildomai vertinti, jau kai jėgainės veiks.
Tai daryti ragina ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), po „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo nurodžiusi, kad prieš TIPK leidimo išdavimą ar jo pakeitimą turėtų būti atliekami neplaniniai aplinkosaugininkų patikrinimai.
Taip siekiama įvertinti, ar tikroji padėtis tikrai atitinka dokumentuose pateiktus duomenis.
Savo ruožtu Konstitucinis teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl Seimo narių grupės kreipimosi, kuriuo prašoma išsiaiškinti, ar Atliekų įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
Jose numatyta, kad atliekas deginančios jėgainės, Vyriausybės pripažintos valstybinės svarbos objektais, gali būti statomos ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos, o sprendimus gali priimti ministrų kabinetas, atsižvelgęs į visuomenės sveikatos interesus.
Ar agentūra nepaskubėjo?
Turint galvoje, kad valstybės institucijos pačios nėra nuveikusios daugelio su atliekų deginimu susijusių namų darbų, kyla klausimas – ar Aplinkos apsaugos agentūra nepaskubėjo išduodama leidimą Kauno jėgainei?
Anot aplinkos viceministrės Justinos Grigaravičienės, viskas vyko pagal įstatymus, o derinant TIPK leidimą agentūra ne kartą teikė pastabas ir Kauno kogeneracinė elektrinė turėjo taisyti paaiškėjusius netikslumus.
Beje, anot viceministrės, leidime numatyta, kad bet kokią riziką dėl pasikeitusių teisės aktų prisiima jo turėtojas.
Bet STT rekomendacijos dėl aplinką teršiančių įmonių neplaninių tikrinimų kol kas atidėtos į šoną. „Dabar Seime svarstomas aplinkosaugos kontrolės stiprinimo priemonių paketas, kuriam įsigaliojus atsiras teisinė galimybė atlikti įmonės patikrinimą prieš išduodant leidimą“, – sakė J.Grigaravičienė.
Aplinkosaugininkai pagaliau pradėjo suktis
Pastaruoju metu gamyklas ir kitas įmones prižiūrintys aplinkos sergėtojai – lyg ant adatų. Labiausiai jie sukruto į viešumą išlindus žiniai, kad uostamiesčio kartono fabrikas „Grigeo Klaipėda“ galbūt daugelį metų tyčia teršė Kuršių marias.
Šią savaitę paskelbta, kad bus tikrinamos 50 šalies įmonių nuotekų valyklos. Iš viso jas turinčių bendrovių šalyje yra 194.
Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos departamentas išplatino žinią, kad „Nordic Sugar Kėdainiai“ galbūt nevalytomis nuotekomis užteršė šalia esantį upelį.
O sostinėje savaitgalį nustatyta, kad Neries vanduo užterštas plastiko detalėmis. Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, tai greičiausiai padaryta tyčia.
Tiesa, įmonės „Ecso“, iš kurios, kaip įtariama, į „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginius atitekėjo plastiko dalelės, direktorius Vladas Venskutonis sakė, kad jokio piktavališkumo nebuvo.
