Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos (NTGA) duomenimis, mėtinės cigaretės užima apie 20 proc. Lietuvos tabako rinkos.
Tuo metu viešoji įstaiga „Lietuva be šešėlio“ skaičiuoja, kad nuo 2019 metų sausio 1 dienos iki dabar 10 proc. išaugo nelegalaus tabako pardavimo taškų skaičius: vien per 2019-uosius Lietuvoje buvo užfiksuoti 204 nauji nelegalaus tabako pardavimo taškai.
„Praėję metai nelegalių cigarečių sulaikymo prasme nebuvo rekordiniai, bet tai buvo žymiai daugiau nei 2018 metais.
Nėra paslaptis, kad jau penkerius–šešerius metus virš 80 proc. nelegalių tabako gaminių Lietuvoje atkeliauja iš Baltarusijos, praktiškai visi pagaminti tame pačiame fabrike Gardine. Baltarusijos pasienis išlieka karščiausias taškas.
Tuo metu legalūs cigarečių pardavimai išlieka panašūs – nors akcizai kyla, mokesčių surinkimas nuo parduotų tabako gaminių didėja, pardavimų skaičius išlieka panašiame lygmenyje“, – ketvirtadienį surengtoje konferencijoje kalbėjo Muitinės departamento Generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.
Jo teigimu, muitinės pareigūnai kasmet stiprina savo pajėgumus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai problemos nesprendžia.
„Tik kalbėjimas su visuomene apie tabako gaminius, švietimas šioje srityje gali duoti teigiamų pokyčių. Vien gaudydami ir bausdami nepasieksime to, kad jaunimas mažiau įsitrauktų, kad gerėtų situacija sveikatos srityje. Nes kuo jaunesni žmonės įsitraukia, tuo sunkiau vėliau pakeisti jų įpročius“, – kalbėjo V.Paigozinas.
Didžiuliai mastai
Pasak Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūno Andriaus Mazuronio, nelegalių tabako gaminių vartojimas Lietuvoje daro reikšmingą žalą valstybės biudžetui.
„Nelegalus tabako suvartojimas Lietuvoje yra 21,3 proc. – tai reiškia, kad kas penkta cigaretė yra nelegali. Pasienio rajonuose nelegalaus tabako suvartojimas – net 60 procentų. Tad kai sakome, kad daug kontrabandos sugauname – taip nėra. Ir ne dėl pasienio pareigūnų kaltės.
Jeigu pagal mokestinę politiką kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Baltarusijos tabako gaminių išliks toks, kaip yra dabar, kontrabanda visą laiką ir bus. O jeigu tą kas penktą nelegalią cigaretę pakeistume legalia, į valstybės biudžetą gautume 70 mln. eurų papildomų pajamų. Todėl į tai negalime tiesiog numoti ranka“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis tikino, kad Baltarusija nenori bendradarbiauti siekiant pažaboti cigarečių kontrabandą į Lietuvą.
„Priešingai – žinodama, kad Lietuvoje įsigalios mėtinių cigarečių draudimas, tik didina tokių cigarečių gamybos pajėgumus“, – sakė J.Jarutis.
Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tuščių pakelių tyrimo duomenimis, nelegalios tabako gaminių rinkos dydis Lietuvoje 2019 metais ketvirtąjį ketvirtį siekė 21,3 proc. ir, lyginant su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, augo 2 proc. punktais.
NTGA duomenimis, Lietuva – cigarečių kontrabandos „lyderė“ tarp Baltijos šalių: šešėlinės tabako rinkos mastas kitose Baltijos valstybėse stabiliai krenta. Latvijoje 2019 m. ketvirtą ketvirtį siekė 16,8 proc., o Estijoje – 9,9 procento.
Latviai jau aplenkė
Kad pastaraisiais metai padidėjo cigarečių kontrabanda, dėmesį atkreipė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Itin niūri situacija buvo 2009-2010 m. Tuo metu apie 45 proc. visų Lietuvoje surūkomų cigarečių buvo kontrabandinės. Dugnas pasiektas prieš dvejus metus, kai šis rodiklis mažėjo iki 17 proc. Tačiau dabar jis vėl siekia 21 proc. Taip yra dėl sparčiau didinamų akcizų. Kai kyla ekonomika ir atlyginimai, kontrabanda neturėtų didėti. O dabar Latvijoje nelegalių cigarečių kiekiai pirma kartą mažesni nei Lietuvoje“, – komentavo N.Mačiulis.
R.Karbauskis sprendimus giria
Tuo metu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad akcizų didėjimas nereiškia, jog tolygiai didės ir kontrabandos mastas. Be to, pasak jo, mažėjantis ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, skaičius rodo, kad priimti sprendimai dėl akcizų didinimo buvo teisingi.
„Tikriausiai kontrabanda gali didėti visų produktų (...), tų prekių, kurios apmokestinamos akcizais. Tai nereiškia, kad didės (kontrabanda. – ELTA). (...) Kontrabandos klausimus turi užkardyti pasienio tarnybos, policija ir taip toliau. Jei mūsų pareigūnai atliks savo darbą, tai ji (kontrabanda. – ELTA) nedidės“, – žurnalistams Seime sakė jis.
Pasak R. Karbauskio, bendras ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, skaičiaus mažėjimas rodo, kad priimti sprendimai dėl akcizų didinimo buvo teisingi.
„Aš pasakysiu viena – akcizai, kurie surenkami, tai ir alkoholio, ir tabako (...) rodo, kad sprendimai buvo teisingi. (...) Noriu pasakyti, kad alkoholio vartojimas labai stipriai mažėja. Dėl stipraus alkoholio aš nesiginčiju, nemačiau paskutinių duomenų, bet bendras ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, skaičiaus mažėjimas rodo, kad objektyviai atsitiko tai, kas atsitiko. Visi tie teiginiai, kad galbūt nusiperka (alkoholio. – ELTA) svetimose šalyse ar kažkur kitur, nėra faktas, nes ligos, susijusios su alkoholio vartojimu, (mažėjimo. – ELTA) tendencijos labai ryškios“, – tikino „valstiečių“ lyderis.
Seimas gruodį galutinai pritarė alkoholio akcizų didinimui. Pritarta, kad etilo alkoholiui už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas nuo 2020 m. kovo 1 d. didėtų nuo 1832 iki 2025 eurų. Padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui, dėl mokestinių veiksnių 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, prognozavo Finansų ministerija.
