Regint, kaip sparčiai vystosi pasaulis, ką jaunam žmogui iš tiesų šiandien rinktis nesibaiminant, kad jau po penkerių ar dešimties metų tavo darbo vietą užims robotas ar šiandien dar net neišrasta ateities technologija? Tačiau ekspertai prognozuoja, kad tikrai neapsiriks tie, kurie savo ateitį skirs klimato kaitos ir augančios žmonijos populiacijos aprūpinimo saugiu maistu problemų sprendimui.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas pastebi, kad dabartinė bręstanti jaunuolių karta turi daug daugiau žinių nei ankstesniosios ir labai jautriai bei aktyviai reaguoja į tai, kas vyksta pasaulyje.
„Į aukščiausias pasaulio tribūnas prasiveržusi ir vienminčių minią subūrusi Švedijos aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg taip pat tėra tik šešiolikmetė. Būtent moksleivija šiandien sprendimus priimančius politikus aktyviausiai ragina klausyti mokslo nuomonės, atsižvelgti į faktais grįstus argumentus, atskleidžiančius, dėl kokių priežasčių planetai iškilo realus pavojus. O jei moksleiviams tai rūpi, vadinasi, jie yra teisingame kelyje, ir mūsų užduotis užtikrinti, kad pasirinkę vieną ar kitą profesiją, kryptingą karjeros kelią, jie turėtų daug erdvės kūrybai ir savo indėliui sprendžiant opiausias žmonijos problemas“, – sako A. Maziliauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto atstovo teigimu, vienas svarių argumentų, renkantis profesiją, šiandien galėtų būti pasaulio vizionierių prognozės, sakančios, kad „naujų technologijų era ateina vidutiniškai kas 50 metų. Dabar gyvename informacinių technologijų metą, o nuo 2030 – tųjų prasidės nauja biologinių technologijų era. Jau šiuo metu vis daugiau kalbame apie technologijas, kurios leistų atsisakyti iškastinių gamtos išteklių – naftos, dujų, akmens anglies. Ateityje aukštos pridėtinės vertės produktus turėsime gaminti iš biologinių išteklių, sugebėdami nepažeisti jų balanso. Europos Sąjungos bioekonomikos plėtros strategijoje taip pat numatyta, kad biologiniai ištekliai užims vis didesnę gamybos dalį. O tai reiškia, kad nauja erdvė veriasi žemės ūkio mokslui, agroindustrijoms, biosistemų valdymui, taikomajai ekologijai, miškininkystei, žaliajai energetikai“, – teigia pašnekovas, pastebėdamas, kad žemės gyventojų populiacija per artimiausius 10 metų padidės dar milijardu ir visus šiuos žmones reikės išmaitinti. O tai – dar vienas rimtas argumentas, galvojant apie ateities profesijas.
Jau šiuo metu konstatuojama, kad vienas didžiausių aplinkos teršėjų yra maisto gamintojas – žemės ūkis. Todėl reikės spręsti, kaip jame „surišti“ CO2 išmetimus į atmosferą, augant gamybos apimtims ir valgytojų skaičiui, įveikti ydingą maisto švaistymo įprotį, nes šiuo metu milžiniški maisto kiekiai prarandami ir dėl neatsakingo vartojimo, ir perdirbimo, logistikos ar prekybos grandyse.
„Veiklos visose šiose srityse taip pat bus neabejotinai perspektyvios“, – prognozuoja A. Maziliauskas, atkreipdamas dėmesį, kad ne mažiau tikslinga savo ateitį sieti ir su vandens bei žemės inžinerija, nes žmonijai jau yra iškilęs iššūkis sugebėti valdyti senkančius vandens ir žemės išteklius. Taip, dar ne Lietuvoje, tačiau tai tik atveria kelius į pasaulinę darbo rinką.
„Šiandien išties sunku nuspėti, ką veiksi po kelerių metų, nes darbo pobūdis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje neišvengiamai keisis. Todėl, mano manymu, renkantis profesiją svarbiausia yra galvoti apie tai, kas patinka, kas jautru tau pačiam ir kurioje srityje norėtųsi save realizuoti. Nes dirbdamas žmogus laimingas gali jaustis tik tada, kai darbinė veikla atitinka jo vertybes. Jei šios vertybės yra nešvaistyti savo laiko ir planetos, puiku – belieka žengti pirmyn, pasirinkti perspektyvią studijų programą ir siekti savo tikslų, tobula kai tie tikslai dar ir daro pasaulį geresniu.“, – reziumuoja ilgametę mokslinio ir pedagoginio darbo patirtį visame pasaulyje sukaupęs profesorius A. Maziliauskas.
