Nors apie žiedinę ekonomiką pasaulyje kalbama daug, mūsų šalyje kol kas matomos tik pavienės iniciatyvos. Siekdamas išnaudoti tokias galimybes ir naujų verslo modelių atsiradimą, Kaunas įgyvendina Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ projektą.
Per ateinančius ketverius metus mieste vyks ne tik įvairūs renginiai, diskusijos bei mokymai kūrėjams, bet ir bus įrengta „žiedinės gamybos“ kūrėjų erdvė. Joje atsiras visa reikalingiausia įranga ir dirbs žmonės, padėsiantys kūrėjams savo idėjas paversti realybe ar netgi verslu. Tokią erdvę planuojama įrengti dar iki vasaros.
bendruomenėTrečiadienį (sausio 22 d.) 17 val. Kauno miesto savivaldybės mažojoje salėje (Laisvės al. 96) įvyks pirmasis kūrėjų ir maker‘ių (smulkiųjų gamintojų) bendruomenės susitikimas, skirtas pristatyti projektą „Pop Machina“ ir aptarti Kauno iššūkius bei išteklius tvariam bendradarbiavimui.
„Miestai užima pagrindinį vaidmenį vystant žiedinę ekonomiką, kadangi reguliuojant juose vykstančius procesus ar diegiant tam tikras priemones galima daryti poveikį tiek visuomenei, tiek verslui. Tačiau be aktyvaus savivaldos, įmonių ir piliečių dalyvavimo pokyčiai neįvyks, todėl Kaunas ima iniciatyvą į savo rankas“, – teigė Kauno miesto tarybos narys, darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas, atstovaujantis miestui Europos Komisijos Miestų darbotvarkės Žiedinės ekonomikos politikos formavimo komitete, doc. dr. Visvaldas Varžinskas.
Žiedinė ekonomika, skirtingai nuo „imk–gamink–išmesk“ modelio, siekia kiek įmanoma labiau sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą. Tam pasitelkiamas pažangus produktų projektavimas, pakartotinis jų naudojimas ir taisymas, perdirbimas, darnus vartojimas. Čia taip pat reikšmingi ir naujoviški verslo modeliai, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi paslaugą.
Europos Komisijos siūlomą ir remiamą perėjimą prie žiedinės ekonomikos nulėmė siekis, kad Senasis Žemynas taptų konkurencingesnis ir mažiau priklausomas nuo ribotų, brangiai kainuojančių išteklių. Atliekų prevencija, ekologinis projektavimas, pakartotinis atliekų naudojimas ir panašios priemonės leistų ES įmonėms sutaupyti beveik 600 mlrd. Eur, o bendras per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 2–4 procentais.
