Šiemet patiekalai išliko panašūs, tačiau juos iš lietuviškų produktų gamina kiti - Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacija.
Per dešimtį parodos „Žalioji savaitė“ dienų pas lietuvius kiekvienais metais pavalgyti užsuka ir tų pačių parodos lankytojų. Ateina specialiai pavalgyti, nes žino, kokių patiekalų čia ras.
Dėl afrikinio kiaulių maro nuo praėjusių metų stende nebetroškina tiek daug kiaulienos, tačiau ir dešrelių su raugintais kopūstais, ir rūkytos karkos liko kaip anksčiau. Cepelinai taip pat išliko. O vokiečiai juk mėgsta sočiai pavlgyti, todėl pas lituvius jie traukia būriais.
Toks jau yra šios parodos bruožas – kiekviena joje dalyvaujanti šalis suveža tradicinius patiekalus, o kartu ir gėrimus. Juk tai Vokietija.
Ko gero, nėra valstybės, kuri nepardavinėtų alaus, samanės ar vyno – tokio, kokį pačios pagamina. Juo labiau, kad savo stendus čia turi visi Vokietijos vyndariai.
Alus, ko gero, vokiečiams čia kainuoja „pigiau grybų“, – priklausomai nuo bokalo dydžio, 1-4 eurus, užkandėlės dažniausiai po eurą ar du.
Tačiau į „Berline Messe“ parodų centrą ir jame vykstančią tarptautinę žemės ūkio parodą „Žalioji savaitė“ traukia ne tik vokiečiai.
„Esu dalyvavusi šioje parodoje prieš penkerius metus – ne Lietuvos, bet Norvegijos stende, nes lankiausi su norvegų delegacija“, – pratarė kartu su draugu norvegu ir prieš metus į Norvegiją persikėlusia sutuoktinių pora papietauti pas lietuvius prisėdusi Rasa Augustinavičienė. Kaip ji ten atsidūrė?
Pasak R.Augustinavičienės, į „Žaliąją savaitę“ visi jie nutarė atvažiuoti kaip turistai. Į Lietuvą grįžta vieną kartą per metus, dažniau nebent tada, kai būna šeimos šventės.
Ir ką jie užsisakė? „Cepelinų, „Žemaičių blynų“ ir lietuviško alaus“, – nusijuokė Rasa.
„Jau aštuoniolika metų gyvenu Norvegijoje. Esu maisto gamintoja – gaminu fermentinius sūrius iš karvės pieno. Niekada gyvenime nenumaniau, kad tai darysiu.
Prieš išvykdama į Norvegiją iš Lietuvos dirbau Vilniuje tuometėje „Žygio batų“ parduotuvėje, – šyptelėjo moteris. – Didžioji mano šeimos dalis gyvena Norvegijoje. Per tiek metų visi pamažu persikraustė“.
Jos namai yra nedideliame mieste netoli Trondheimo. Ir būtent tame regione yra puoselėjama natūralaus, mažų įmonių gaminamo maisto kultūra.
„Daugiausia norvegai į „Žaliosios savaitės“ parodas siunčia mažųjų gamintojų delegaciją. Norvegams toks maistas labai svarbus“, – patikino Rasa.
