Padalinio tikslas – remti Baltijos valstybių verslą, stiprinti ryšius su viešuoju ir privačiuoju sektoriumi, plėsti veiklą trijose Baltijos šalyse.
Padalinys veiklą pradės vasario 1 dieną, jam vadovaus Marco Francini.
„Baltijos šalys galbūt mažos, bet jų svarba Europos vienybei – didelė. Jų vaidmuo ir svarba verslo, technologijų ir inovacijų srityse didėja labiau nei bet kada anksčiau.
Džiaugiamės, kad Vilniuje atidarysime regioninę atstovybę – tai aiškus ženklas, kad EIB grupė ketina ir nori remti Estiją, Latviją ir Lietuvą pereinant prie kitokio energijos vartojimo modelio“, – atidarymo kalbą pradėjo EIB prezidentas Werneris Hoyeris.
„Tai labai svarbus žingsnis visoms Baltijos šalims, siekiančioms efektyvesnio bendradarbiavimo su EIB. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje bus kuriama daugiau galimybių atrasti naujų investavimo būdų, tai taip pat prisidės prie šalies ekonomikos augimo.
Lietuvos bendradarbiavimas su EIB grupe pristatomas kaip geroji praktika Europos Sąjungoje, todėl tikimės aktyvaus EIB indėlio ir toliau plėtojant inovatyvias finansines priemones mūsų šalyje.
Kartu įgyvendinsime daug ambicingų projektų žaliųjų finansų, FinTech srityse“, – teigė Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka.
2019 metais EIB skyrė beveik 530 mln. eurų projektams Baltijos šalyse, o per pastaruosius penkerius metus šis skaičius gerokai viršijo 2,5 mlrd. eurų.
Pagrindiniai EIB paramos gavėjai buvo energetikos ir transporto sektoriai, taip pat daug paramos skirta novatoriškoms įmonėms bei mažo ir vidutinio dydžio įmonėms.
Premjeras: EIB Vilniuje – Lietuvos ekonomikos tvarumo įvertinimas
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį susitiko su Europos investicijų banko prezidentu W.Hoyeriu ir aptarė tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas investuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
„Sveikiname ir remiame EIB sprendimą Vilniuje įsteigti savo atstovybę Baltijos šalims. Esame pasirengę glaudžiai bendradarbiauti. Suprantame, kad tai ne tik mūsų valstybės stabiliai augančios ekonomikos įvertinimas, bet ir glaudesnio bendradarbiavimo impulsas“, – sakė Vyriausybės vadovas.
S.Skvernelis pasidžiaugė partneryste su EIB ir bendru ilgamečiu įdirbiu finansuojant renovacijos projektus.
Kita svarbi bendradarbiavimo sritis – 2014–2020 metų struktūrinės paramos lėšų investavimas.
Vyriausybės išplatintame pranešime teigiama, kad EIB paskola Lietuvai, suteikta išskirtinai palankiomis sąlygomis, leido efektyviau ir operatyviau panaudoti ES fondų lėšas, sparčiau įgyvendinti investicijų projektus.
Vyriausybė tikisi sėkmingo bendradarbiavimo ir naujoje finansinėje perspektyvoje, taip pat vykdant nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 metais.
Lietuva numato mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti energijos vartojimo efektyvumą, energetinį saugumą, plėtoti energijos vidaus rinką ir mokslinius tyrimus, kurti inovacijas.
Ketinama reformuoti ir transporto sektorių, tad EIB indėlis ir ekspertizė bus labai svarbūs.
EIB įsteigtas 1958 metais Romos sutartimi kaip ilgalaikes paskolas teikiantis ES bankas. Jis priklauso ES valstybėms narėms, jos formuoja EIB kapitalą, vadovaudamosi principu, kad kiekvienos valstybės įnašas turi būti proporcingas jos ekonominiam svoriui ES.
EIB nenaudoja ES biudžeto lėšų, o finansuoja pats save, skolindamasis finansų rinkose. Pagal skolinimo apimtis EIB yra didžiausia daugiašalė finansų institucija pasaulyje.
Lietuva EIB nare tapo 2004 metais. Šiuo metu Lietuvai priklauso 367,13 mln. eurų įstatinio kapitalo (0,15 proc.).
