Automatizaciją, kaip vieną iš veiksnių, keičiančių darbo pobūdį, nurodo net 64 proc. JAV audito bendrovės „Deloitte“ globaliųjų tendencijų tyrimo respondentų.
Kita vertus, ekspertai teigia, kad per pastaruosius 20 metų darbo vietų skaičius, kuriose reikalingas komandinis darbas, išaugo net 50 proc. Vis dėlto, ar žmonės turėtų nerimauti dėl robotų? Kokios savybės padės išlikti konkurencingiems?
Rudenį vykusiose Kauno technologijos universiteto (KTU) „Wanted“ karjeros dienose įžvalgomis dalijęsi ekspertai Darius Lomsargis, Agnė Zinkevičiūtė ir Monika Šliupienė pabrėžia, kad nors robotai ir geriau atlieka mechaninį darbą, žmonių emocinio intelekto jie nepralenks.
Komunikacinių gebėjimų nepakeis joks robotas
JAV technologijų bendrovės „Oracle“ užsakytame tyrime, 26 proc. respondentų, atsakydami į klausimą, kuo robotai yra pranašesni už jų vadovus, teigė, kad robotai geriau teikia nešališką informaciją. Taip pat 34 proc. apklaustųjų mano, kad DI laikosi darbo grafiko, o 26 proc. – kad robotai geriau tvarko biudžetą.
„Tam tikrose srityse, kuriose atliekamas rutininis mechaninis darbas, robotai tikrai gali būti gerokai pranašesni už žmones. Taip pat ten, kur reikia išanalizuoti didelį kiekį informacijos ir rasti tinkamą standartinį atsakymą, dirbtinis intelektas tą gali padaryti žymiai greičiau“, – sako Darius Lomsargis, „EnterTraining“ programų fasilitatorius, komandų treneris ir tarptautinio komandos ugdymo tinklo „Catalyst Global“ atstovas Lietuvoje.
Pramonės 4.0. atnešami pokyčiai kelia nemažai iššūkių, o norint nuo jų neatsilikti, pasak D. Lomsargio, žmonėms reikia domėtis tendencijomis ir nuolatos kvestionuoti tai, ką darėme iki šiol, nes naujovės palies visus.
„Kitas svarbus aspektas – komandiškumo poreikis tik didės, nepaisant to, kad vis daugiau darbo vietų bus nuotolinės. Galimybė dirbti kartu leis greičiau prisitaikyti prie pokyčių“, – teigia D. Lomsargis.
Pasak jo, dauguma organizacijų skiria per mažai dėmesio komandiniam darbui – tai didžiausias paradoksas, nes organizacijose, kuriose darbuotojai dirba komandose gerokai padidina įmonės efektyvumą.
„Pernai paklausėme savo klientų, kaip jie vertina komandinio darbo efektyvumą savo įmonėje ir atsakymas nustebino – tik 4,2 balo iš 10. Tuo tarpu, keičiantis ekonomikai ir atsirandant naujiems verslo modeliams poreikis dirbti komandoje dar niekada nebuvo toks svarbus organizacijoms, o darbo vietų kiekis, kuomet reikalingas bendradarbiavimas, per pastaruosius 20 metų išaugo net 50 proc.“, – sako D. Lomsargis.
Agnė Zinkevičiūtė, koučingo ir sąmoningo kvėpavimo specialistė, ugdymo programų moterims autorė ir vedančioji, taip pat teigia, kad komunikaciniai gebėjimai visuomet išliks svarbūs.
„Turintis puikius komunikacinius gebėjimus žmogus visada pasieks daugiau, nei tas, kuriam sudėtinga užmegzti ryšį su kitu ir bendrauti. Su robotais čia net nėra ką lyginti“, – teigia specialistė.
Savęs pažinimas – raktas į sėkmę
Aukščiau minėtojo „Oracle“ tyrimo metu, 45 proc. apklaustųjų manė, kad vadovai yra pranašesni už robotus, nes geriau supranta darbuotojo emocijas. A. Zinkevičiūtė teigia, kad viena iš pagrindinių savybių dėl kurių robotai nepralenks žmogaus darbe yra emocinis intelektas.
„Joks robotas negebės jausti kito žmogaus taip, kaip gali jausti žmogus. Visuomet išliks svarbus įgūdis visų pirma jausti save, suprasti save, o jau tada – kitą, ir pagal tai kurti ryšį, jį puoselėti“, – teigia A. Zinkevičiūtė.
Panašiai galvoja ir Monika Šliupienė, koučingo specialistė, ICF (angl. International Coach Federation) narė. Pasak jos, žmonės daugiau gali ir yra laimingesni, kai geriau girdi ir supranta save ir kitus.
„Svarbu susikalbėti. Pirma, su savimi, tada kitais. Sutiksite ar ne, bet verslas yra pokalbis, šeima yra pokalbis“, – teigia M. Šliupienė.
Tyrimų bendrovė „Brookings“ bendrovės duomenimis, maždaug 25 proc. darbo vietų JAV bus neigiamai paveiktos automatizacijos. Be to, prognozuojama, kad apie 70 proc. darbo vietų bus automatizuotos. Spartėjant šiems procesams, emocinis intelektas tampa vis aktualesnis. A. Zinkevčiūtė pabrėžia, kad emocinį intelektą reikia lavinti nuolatos – svarbiausia išmokti jausti ir girdėti save.
„Priimk tai, ką jauti ir girdi. Išmok priimti kitą, bet prieš tai turi išmokti klausytis širdimi ir ausimis. Bendrauk su žmonėmis atvira širdimi. Sunku būtų lavinti emocinį intelektą pačiam su savimi. Išdrįsk būti kitokiu, priimk kito kitoniškumą. Ugdyk sąmoningumą ir išmok priimti kritiką. Išlik atviras ir smalsus“, – pataria specialistė.
Anot A. Zinkevičiūtės, žmonės dažnai elgiasi ne taip kaip nori, bet kaip priimtina visuomenėje. Tai ypač išryškėja kalbant apie darbą.
„Labai dažnai jauni žmonės stengiasi pateikti save taip, kad patiktų darbdaviui, draugui, artimajam. Ilgainiui nebepatinka patys sau, pyksta, dažnai ne ant savęs, o ant tų kitų, kurie nesupranta jų. O kaip gali suprasti žmogų, kuris tau save pateikia geresnėje šviesoj?“, – svarsto pašnekovė.
Pasak M. Šliupienės, aplinka mums taip pat daro įtaką ir svarbu ne tik įgalinti veikti save, bet ir padėti kitam pasiekti tikslų.
„Didele dalimi esame tokie, kokius mus mato aplinka. Jei aplinka mums atspindi mūsų galimybes, mes tikrinam ir atrandam, kad tai tiesa. O jei atspindi mūsų, pavadinsiu, negalimybes, mes vėlgi tikrinam ir, be abejonės, atrandame, kad tai tiesa. Aplinka yra svarbi – žmonės, su kurias bendraujame yra svarbūs. Ir tą mes galime rinktis“, – M. Šliupienė.
Grįžtamasis ryšys padės judėti į priekį
M. Šliupienė teigia, kad negalima lyginti robotų ir žmonių, nes kūrybiškumas, bendravimas, verslumas bei savarankiškumas siekiant savų tikslų robotams dar nėra būdingas.
„Technologijos auga žymiai žymiai sparčiau, nei žmogus, todėl nuolatinis mokymasis tampa kritiškai svarbus. Vienareikšmiškai profesijos užleidžia vietą įgūdžiams, kompetencijoms ir bene svarbiausia – kūrybiškumui“, – sako M. Šliupienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad svarbu suteikti kitiems grįžtamąjį ryšį. Taip padedame vieni kitiems mokytis ir drąsiai žengti pirmyn. Vis dėlto, grįžtamasis ryšys gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Teigiamo ryšio poveikis didėja su jo konkretumu – kuo jis tikslesnis, aiškesnis, tuo geriau.
„Tikrai ne taip „Tu šaunuolis, gerai padirbėjai!“, bet kodėl būtent Tu esi šaunuolis ir kur tiksliai gerai padirbėjai? Ką reiškia tas „gerai“?“, – pabrėžia pašnekovė.
Ji priduria, kad neigiamas grįžtamasis ryšys – kritika – taip pat yra reikalinga norint augti, nors jos ir niekas nemėgsta. Vis dėlto, nederėtų kritikos maišyti su nuomone ar vertinimu – „tai nesąmonė, tai man nepatinka“. Taip pat ir pažeminimais – „jis neturi talento“.
„Viskas keičiasi ir keisis: darbai, jų atlikimo pobūdis, profesijos. Visgi nepriklausomai nuo to, kiek darbo vietų bus automatizuota ar kaip vystysis dirbtinis intelektas, žmonės visuomet bus pagrindinė vertybė“, – M. Šlliupienė.
