Pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas tik 1991 metais.
Iš pažiūros skaičiai džiugina – 10,8 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo. Tačiau natūrali kaita yra neigiama – 10,7 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.
„Emigracija iš esmės nesumažėjo. Toliau emigravo arti 30 tūkst. lietuvių. Emigracija išlieka labai intensyvi, bet vietoj jos vyksta migracija. Vieni išvyksta, kiti atvyksta. Apie 20 tūkst. yra grįžusių lietuvių, bet tai nėra naujiena Lietuvai. Bet kita dalis, apie 20 tūkst., yra imigrantai iš kaimyninių valstybių. Būtent jie davė mums pliusą, pagražino mūsų fasadą“, – pirmadienį konferencijos metu kalbėjo demografė Vlada Stankūnienė.
„Optimizmo neturiu jokio. Galbūt tiek žadėta Lietuvos migracijos, demografijos, integracijos programa pradės veikti. Galbūt ji jau turėjo pradėti veikti, nes ji tikrai yra mėgėjiška. Situacija išlieka labai sudėtinga. Fasadą demonstruokime pasauliui, o su turiniu bandykime susitvarkyti“, – pridūrė ji.
Mažiau gimė, mažiau mirė
2020 metų pradžioje Lietuvos miestuose gyveno 1 mln. 882 tūkst. (67,4 proc.) gyventojų, kaime – 912,3 tūkst. (32,6 proc.). Moterys sudarė 53,3 proc. visų nuolatinių gyventojų, 1 tūkst. vyrų teko 1 142 moterys.
2019 metais gimė 27,7 tūkst. kūdikių, tai 420 mažiau (1,5 proc.) negu 2018 metais ir 2019 metais 1 tūkst. gyventojų teko 9,9 gimusiojo.
2019 metais mirė 38,4 tūkst. žmonių, tai 1,2 tūkst. (3 proc.) mažiau negu 2018 metais. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 14,1 (2018 metais) iki 13,7 (2019 metais).
„Dėl mirtingumo rodiklių mes galime pasidžiaugti. Ilgą laiką Europos Sąjungoje mus linksniavo, kad vyrų mirtingumas yra pats didžiausias, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – pati trumpiausia.
O dabar, nuo 2007 metų nuosekliai, ir praėjusiais metais taip pat, mirtingumas mažėja. Ir, kaip žinia, vyrų mirtingumas, kai mirties priežastys susijusios su alkoholio vartojimu – mažėjo. Va čia ir džiaukimės. Pradeda veikti anti alkoholinės priemonės“, – tikino V.Stankūnienė.
2019 metais buvo įregistruota 19,2 tūkst. santuokų ir 8,5 tūkst. ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 572 (2,9 proc.), ištuokų – 123 (1,4 proc.).
100 santuokų tenkančių ištuokų skaičius kiek padidėjo – nuo 43,8 (2018 metais) iki 44,4 (2019 metais).
Daugiau imigravo užsieniečių ir grįžo Lietuvos piliečių
2019 metais į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių – 11,2 tūkst. (1,4 karto) daugiau nei 2018 metais.
2019 metais į Lietuvą grįžo gyventi 20,4 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, tai 3,8 tūkst. (23 proc.) daugiau negu 2018 metais. Jie 2019 m. sudarė pusę (50,9 proc.) visų imigrantų.
2019 metais į šalį imigravo 19,7 tūkst. užsieniečių, tai 7,3 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2018 metais. Beveik pusė (8,9 tūkst., arba 45,1 proc.) 2019 metais jų buvo Ukrainos piliečiai, 6,4 tūkst. (32,5 proc.) – Baltarusijos, 1 tūkst. (5,3 proc.) – Rusijos.
Palyginti su 2018 metais, imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 1,5 karto, Baltarusijos – dukart, Rusijos piliečių – 1,3 karto.
„Džiugesio, atrodytų, būtų, juolab, kad jau ir anksčiau girdėjome iš politikų, kad demografijos skaičiai rodo teigiamas tendencijas.
Taip, jeigu pasižiūrime į statistiką, nesigilindami į turinį, taip – gyventojų skaičius padidėjo, migracija duoda pliusą. Bet svarbu ir kas yra už šio turinio.
O turinio vidinė dalis rodo, kaip keičiasi demografiniai procesai. Gimimai, mirtys, emigracija ir imigracija. Ir ką mes čia matome? Gimusiųjų skaičius – sumažėjo. Bet mes žinome, kad net jeigu mūsų skaičius keletą metų mažėja, jis buvo gana stabilus nuo 2000 metų. Tačiau jau treti – ketvirti metai gimstamumas mažėja. Gal dėl visuomenės amžiaus struktūros, galbūt moterų, galinčių susilaukti vaikų. Gimstamumas išlieka mažas ir šiemet net sumažėjo“, – kalbėjo V.Stankūnienė.
Emigracija mažėjo
2019 metais iš Lietuvos emigravo 29,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 2,9 tūkst. (9,1 proc.) mažiau negu 2018 metais. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 11,5 (2018 metais) iki 10,5 (2019 metais).
Pernai 10,1 tūkst. (34,6 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 2,6 tūkst. (8,8 proc.) – į Vokietiją, 2,4 tūkst. (8,1 proc.) – į Norvegiją, 2,2 tūkst. (7,5 proc.) – į Ukrainą, 1,6 tūkst. (5,5 proc.) – į Airiją. Palyginti su 2018 m., emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę skaičius sumažėjo 2 tūkst. (16,7 proc.), į Vokietiją – 590 (18,6 proc.), į Norvegiją – 629 (21 proc.), o į Ukrainą – padidėjo 1,1 tūkst., arba dukart.
