Plieninius vamzdžius tiekia konkursą laimėjusi Lenkijos bendrovė „Izostal“. GIPL dujotiekio vamzdžiai, nutiesti Lietuvos teritorijoje, kainuos 26,4 mln. Eur be PVM.
„Pradedame aktyvų šio net tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims bei Suomijai svarbaus dujotiekio pirmąjį darbų etapą. Jo metu didžiausias pajėgas telkiame nutiesti vamzdyną nuo Jauniūnų iki Alytaus dar iki šių metų pabaigos. Įgyvendinant projektą daug dėmesio skiriame planavimui, saugai, projekto valdymo kokybei ir atskaitomybei už jau atliktus darbus“, – teigia laikinasis „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Lenkijoje, netoli Katovicų, pagaminti vamzdžiai į Lietuvą gabenami daugiau kaip 700 kilometrų, vilkikais. Viename sunkvežimyje telpa aštuoni vamzdžiai. Kiekvienas jų sveria daugiau kaip 2 tonas ir yra 15 metrų ilgio bei 700 milimetrų skersmens. Planuojama, kad visus vamzdžius atgabens apie pusantro tūkstančio vilkikų, tai yra vieną kilometrą vamzdyno atveš 10 vilkikų. Visą GIPL dujotiekio trasą iki Lietuvos-Lenkijos sienos sudaro 165 km.
Pirmieji GIPL dujotiekio statybai skirti vamzdžiai rikiuojami šalia Elektrėnų esančiuose Obeniuose įrengtoje specialioje sandėliavimo aikštelėje. Per visą planuojamą dujotiekio trasą bus išdėstyta 10 aikštelių. Siekiant užtikrinti darbų efektyvumą ir kokybišką planavimą, vamzdžiai pristatomi kuo arčiau fizinės darbų vietos. Iš sandėliavimo aikštelių vamzdžiai bus transportuojami ir klojami išilgai dujotiekio trasos.
Jau po savaitės, sausio 20 d. planuojama pradėti vamzdžių suvirinimo darbus. Paruošus suvirintas vamzdyno atkarpas, bus kasama pusantro metro gylio tranšėja (vietomis ir gilesnė), į kurią bus guldomas paruoštas vamzdis. Per 2020 metus planuojama nutiesti beveik du trečdalius vamzdyno, t. y. 100 kilometrų iš 165 km. Taip pat per metus bus įrengta daugiau kaip 10 čiaupų aikštelių ir vykdomi sudėtingi horizontalūs kryptiniai gręžimai po didžiausiomis Lietuvos upėmis – Nerimi ir Nemunu, tiesiant dujotiekio atkarpas po upėmis.
2021 m. pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
